Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Netikėtas atradimas kosmose: keistos ryškios linijos atskleidė, kad planeta dar gyva
Mažiausia Saulės sistemos planeta – Merkurijus – gali slėpti kur kas daugiau paslapčių, nei manyta iki šiol. Nauji tyrimai rodo, kad jo paviršiuje matomi ryškūs, tarsi nubrėžti ruoželiai gali būti ne senos praeities reliktai, o palyginti neseno geologinio aktyvumo pėdsakai.
Šie rezultatai leidžia manyti, jog Merkurijus anaiptol nėra „negyva“ ar visiškai sustingusi planeta. Priešingai – mūsų artimiausio Saulės kaimyno paviršius, dažnai vadinamas tikru kosminiu „pragarpečiu“, gali būti gerokai dinamiškesnis, nei astronomai ilgą laiką įsivaizdavo.
Ankstesni stebėjimai buvo užfiksavę tik keletą tokių ryškių linijų, oficialiai vadinamų lineae. Tačiau dabar astronomas Valentinas Bickelis iš Berno universiteto kartu su kolegomis iš Padujos astronominės observatorijos parengė išsamią apžvalgą, kurioje identifikuotos net 402 tokios struktūros.
Analizuodami šiuos ruoželius, mokslininkai nupiešė visiškai kitokį Merkurijaus vaizdą – ne ramios, per milijardus metų atvėsusios planetos, o geologiškai aktyvaus pasaulio, kuris, nepaisant menkos atmosferos ir mažo dydžio, vis dar keičiasi.
Tyrime pasitelktas mašininis mokymasis leido išanalizuoti apie 100 tūkst. didelės raiškos Merkurijaus nuotraukų, padarytų 2011–2015 metais. Paaiškėjo, kad ryškios linijos dažniausiai susitelkusios Saulės apšviestuose kraterių šlaituose, nors ne visada akivaizdu, jog jos prasideda nuo vadinamųjų „tuštumų“.
Kitose planetose panašios struktūros paprastai gana greitai sunyksta dėl erozijos. Todėl tyrėjai daro prielaidą, kad Merkurijaus paviršiaus ruoželiai galbūt formuojasi ir šiandien. Tai reikštų, kad jie atspindi ne audringą senovinę praeitį, o aktyvią dabartį, susijusią su šilumos srautais ir lakiomis medžiagomis, tokiomis kaip siera, kylančiomis iš planetos gelmių.
„Laki medžiaga galėtų pasiekti paviršių per uolienose susiformavusius plyšių tinklus, kuriuos sukėlė ankstesni smūginiai susidūrimai“, – aiškina V. Bickelis. Pasak jo, daugelis ruoželių, regis, prasideda nuo ryškių įdubimų, vadinamų tuštumomis, kurios dažniausiai aptinkamos didelių kraterių vidinėse dalyse arba palei jų kraštus.
Mokslininkai tikisi netrukus patvirtinti savo hipotezes, pasitelkdami naujus, dar detalesnius duomenis, kuriuos pateiks Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Japonijos kosmoso tyrimų agentūros (JAXA) misijos. Jei Merkurijaus paviršius iš tiesų tebėra aktyvus, artimiausiais metais tai turėtume pamatyti iš dar arčiau.
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.