Prisijunkite
Paskelbė
Danielius Mažeikis
Paskelbta
Mokslininkus nustebino neįprastas atradimas, kai Žemę pasiekė dalelė su rekordinės galios energija. 2023 metais aptiktas neutrinas, pavadintas „KM3-230213A“, pasirodė esąs daug galingesnis nei bet kuris ankstesnis panašus atvejis.
Manoma, kad šis signalas gali būti paskutinis pirminės juodosios skylės atgarsis, išspinduliavusios Hokingo radiaciją. Tyrėjai svarsto, jog tai galėtų būti pirmasis realus Hokingo radiacijos egzistavimo įrodymas.
Jei hipotezė pasitvirtintų, ji padėtų paaiškinti ir tamsiosios materijos kilmę. Spėjama, kad ją gali sudaryti daugybė pirminių juodųjų skylių, atsiradusių netrukus po Didžiojo sprogimo. Toks atradimas taptų svarbiu žingsniu kosmoso pažinime.
Pagal skaičiavimus tokios energijos neutrinas galėjo pasiekti Žemę tik tuo atveju, jei juodoji skylė sprogo vos už kelių šimtų astronominių vienetų nuo mūsų planetos. Tai reikštų, jog reiškinys galėjo įvykti Saulės sistemos pakraštyje. Net ir maža tokios tikimybės dalis skatina mokslininkus rimčiau žvelgti į šią teoriją.
Neutrino energijos rekordai
Neutrinai yra vienos gausiausių Visatos dalelių, tačiau juos aptikti sudėtinga. Jie beveik neturi masės, neturi krūvio ir retai sąveikauja su kitomis dalelėmis. Milijardai neutrino kas sekundę pereina per mūsų kūnus, bet mes to nepastebime. Tik retais atvejais jie palieka aptinkamą pėdsaką.
Kuo didesnė kosminė energija, tuo galingesnius neutrino signalus ji sukuria. „KM3-230213A“ atvejis buvo ypatingas, nes jo energija siekė net 220 petaelektronvoltų. Tai daugiau nei dvidešimt kartų viršijo ankstesnį rekordą ir sukėlė klausimą, kokios jėgos galėjo išprovokuoti tokį impulsą. Vienas galimas atsakymas yra pirminės juodosios skylės išnykimas.
Juodųjų skylių išgaravimas
Pagal teoriją mažos juodosios skylės išgaruoja dėl Hokingo radiacijos. Kuo jos mažesnės, tuo stipresnę energiją išspinduliuoja, kol galiausiai visiškai išnyksta. Paskutinėmis akimirkomis tokia skylė galėtų skleisti milžinišką kiekį neutrino, kaip nutiko aptiktame atvejyje.
Mokslininkai apskaičiavo, kad paskutinėmis savo gyvenimo nanosekundėmis juodoji skylė su asteroido mase galėtų išspinduliuoti trilijonus neutrino. Tarp jų būtų ir tokios energijos dalelių kaip „KM3-230213A“. Nors tikimybė, kad tai nutiko arti Žemės, yra vos keli procentai, ji pakankama, kad skatintų tolesnius tyrimus.
Žvilgsnis į ateitį
Kiti darbai rodo, jog artimiausiais metais tikimybė aptikti išnykstančią juodąją skylę yra labai didelė. Jei tai pasitvirtins, tai taps ne tik Hokingo radiacijos įrodymu, bet ir tamsiosios materijos paslapties sprendimo dalimi.
Kol kas reikia daugiau įrodymų, tačiau atradimai leidžia tikėtis, kad stovime ant naujo mokslo etapo slenksčio. Net ir menkiausios dalelės gali atskleisti didžiausias Visatos paslaptis, o šis neutrino signalas galbūt jau yra pirmasis ženklas.
Danielius Mažeikis
Žurnalistas
Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.