Pirmas žingsnis link Mėnulio ir Marso: NASA žūtbūt testuos sistemą realiomis sąlygomis

Šis skrydis neleis astronautams išsilaipinti Mėnulyje, tačiau leis išbandyti visą sistemą realiomis sąlygomis ir priartins žmoniją prie nuolatinio žmonių buvimo Mėnulyje bei pasirengimo kelionei į Marsą.

Paskutinį kartą žmonės vaikščiojo Mėnulio paviršiumi 1972 m., vykstant „Apollo 17“ misijai. Po jos Mėnulio programa buvo nutraukta, o astronautai daugiau nebesugrįžo į Mėnulį. Dabar NASA rengia labai svarbų žingsnį – „Artemis 2“ misiją.

„Artemis 2“ bus pirmasis NASA pilotuojamas skrydis Mėnulio kryptimi po daugiau kaip 50 metų. Nors išsilaipinimo ant paviršiaus dar nebus, žmonės nuskris toliau nuo Žemės nei bet kada anksčiau – planuojama, kad bus pasiektas maždaug 370 tūkst. kilometrų atstumas nuo mūsų planetos.

Pagrindinis „Artemis 2“ tikslas – realiomis sąlygomis išbandyti naująją įgulos kapsulę „Orion Integrity“. Šią kapsulę NASA sukūrė bendradarbiaudama su „Lockheed Martin“, o jos servisų modulis sukurtas kartu su Europos kosmoso agentūra (ESA).

Iki šiol „Orion“ kartą jau skrido į kosmosą – 2022 m. rudenį per „Artemis 1“ nepilotuojamą misiją kapsulė apskrido Mėnulį ir sugrįžo į Žemę. Tas skrydis leido nustatyti silpnąsias sistemos vietas ir jas patobulinti prieš skrydį su žmonėmis – ypač kalbant apie šiluminę apsaugą, saugančią kapsulę sugrįžimo į Žemės atmosferą metu.

Galingoji raketa SLS – „Artemis 2“ stuburas

„Artemis“ misijoms NASA sukūrė itin galingą raketą „Space Launch System“ (SLS). Ji pajėgesnė už legendinę „Saturn V“ raketą iš „Apollo“ programos, nors kiek žemesnė. SLS kūrimas jau pareikalavo milijardinių investicijų ir kol kas ši sistema į kosmosą kilo tik vieną kartą – per „Artemis 1“.

„Artemis 2“ misijoje kapsulė „Orion“ su keturių žmonių įgula bus sumontuota raketos viršuje. Visa sistema sieks beveik 100 metrų aukštį. Pagrindinį raketos laipsnį papildomai stums du šoniniai stiprintuvai, kurie suteiks pakankamą trauką iškelti įgulą į kosmosą.

SLS raketos surinkimas „Artemis 2“ misijai pradėtas dar anksčiau, o dabar vyksta paskutiniai raketos ir kapsulės „Orion“ integracijos darbai. Prieš startą laukia ilgas bandymų ir patikrinimų ciklas, kuris parodys, ar visa sistema yra tinkama tokiai sudėtingai ir rizikingai misijai.

Misija „Artemis 2“: skrydis aplink Mėnulį ir rekordai

„Artemis 2“ startas iš 39B starto aikštelės Džono F. Kennedy kosminiame centre Floridoje šiuo metu planuojamas ne anksčiau kaip vasario 6 d. Visa misija turėtų trukti apie 10 dienų.

Pirmiausia „Orion“ keletą kartų apskris Žemę – tai leis kruopščiai patikrinti visus skrydžio ir gyvybės palaikymo sistemas dar prieš pajudant Mėnulio link. Vėliau bus įjungti pagrindiniai varikliai ir kapsulė bus nukreipta skrydžiui į Mėnulį. Kelionė viena kryptimi trunka maždaug keturias dienas.

Priartėjusi prie Mėnulio įgula atliks vieną skrydį aplink jį ir pamatys iš Žemės nematomąjo Mėnulio pusę. Ten žmonės dar niekada nėra nusileidę – iki šiol toje srityje vykdytos tik automatinės misijos. Tarp jų – Kinijos „Chang’e 6“, pirmą kartą istorijoje pargabenusi į Žemę mėginių iš Mėnulio nematomosios pusės.

Per „Artemis 2“ taip pat bus mėginama pagerinti rekordą, kuris šiuo metu priklauso „Apollo 13“ įgulai: NASA astronautai turėtų praskristi maždaug 10,3 tūkst. kilometrų aukštyje virš Mėnulio nematomosios pusės. Tai bus vienos įspūdingiausių akimirkų visai įgulai.

Po šio manevro „Orion“ bus nukreipta atgal į Žemę – skrydis atgal truks dar apie keturias dienas. Prieš įskriejant į Žemės atmosferą bus atjungtas kapsulės servisų modulis, o pati kapsulė su įgula nusileis vandenyne.

Kas rizikuos gyvybe „Artemis 2“ misijoje?

„Artemis 2“ įgula sudaryta iš keturių astronautų – trijų amerikiečių ir vieno kanadiečio:

• Reid Wiseman – misijos vadas (NASA)
• Victor Glover – pilotas (NASA)
• Christina Koch – misijos specialistė (NASA)
• Jeremy Hansen – misijos specialistas (Kanados kosmoso agentūra)

Visa įgula jau ilgą laiką intensyviai treniruojasi – astronautai mokomi dirbti su naująja „Orion“ kapsule, tobulina procedūras ekstremalioms situacijoms ir ruošiasi specifiniams skrydžio etapams: startui, Mėnulio praskridimui ir sugrįžimui į Žemę.

Europos astronautų šiame skrydyje dar nebus, tačiau ESA yra paskelbusi, kad pirmasis europietis, vėliau skraidinsiantis į Mėnulį (tikėtina, „Artemis 4“ misijoje), turėtų būti vokietis. Svarstomos dvi kandidatūros – Matthias Maurer ir Alexander Gerst.

„Moon to Mars“: Mėnulis kaip tramplinas į Marsą

„Artemis 2“ yra dalis platesnės NASA strategijos „Moon to Mars“. Idėja – Mėnulyje sukurti technologijas, infrastruktūrą ir procedūras, kurios ateityje bus pritaikytos pirmajai pilotuojamai misijai į Marsą. Skaičiuojama, kad žmonių kelionė į Raudonąją planetą galėtų įvykti antroje 2030-ųjų pusėje.

Prieš tai NASA turi sukurti sprendimus, leidžiančius žmonėms ilgiau gyventi ir dirbti Mėnulio paviršiuje. Pirmasis išsilaipinimas šioje programoje numatytas „Artemis 3“ misijoje, šiuo metu planuojamoje 2027 metams, nors tikėtina, kad šis terminas bus nukeltas.

Vėliau Mėnulyje gali atsirasti nuolatinė mokslinė bazė, kuri leistų astronautams ilgai gyventi ir dirbti Mėnulio paviršiuje. Tokia stotis, realistiškai vertinant, galėtų būti pastatyta tik kitą dešimtmetį, tačiau „Artemis 2“ yra vienas esminių žingsnių šio tikslo link – ji parodys, ar naujoji raketa, kapsulė ir visi saugumo sprendimai pasirengę žmoniją išvesti į naują kosminės erdvės tyrinėjimo erą.