Šia savybe pasižymi vos keli procentai žmonių, ypatingai reta akių spalva, kuri stebina daugelį

Žvilgsnis gali sukelti atpažinimo jausmą arba tiesiog suintriguoti. Dažnai būtent akis prisimename labiausiai, net jei kitų veido bruožų po kurio laiko nebegalime tiksliai atkurti. Tai viena iš priežasčių, kodėl akys nuo senų laikų laikomos sielos veidrodžiu.

Visame pasaulyje žmonių akys pasižymi didele spalvų įvairove. Rudos akys yra dažniausios, ypač Afrikoje ir Azijoje, mėlynos dažniau sutinkamos Šiaurės ir Rytų Europoje, o žalios yra itin retos, jų turi vos apie du procentus pasaulio gyventojų. Dar egzistuoja lazdyno atspalvio akys, kurios gali keisti savo išvaizdą priklausomai nuo apšvietimo.

Melanino įtaka

Akių spalvą lemia rainelė, tai spalvota akies dalis, supanti vyzdį. Čia pagrindinį vaidmenį atlieka pigmentas melaninas. Rudos akys turi daug melanino, todėl sugeria šviesą ir atrodo tamsesnės. Mėlynos akys pasižymi mažu melanino kiekiu, jų spalva iš tikrųjų nėra pigmentas, o šviesos sklaidos efektas, vadinamas „Tyndallo“ reiškiniu.

Šiame procese trumpesnio bangos ilgio šviesa, pavyzdžiui, mėlyna, sklinda efektyviau nei ilgesnio bangos ilgio spalvos, todėl akys įgauna mėlyną atspalvį. Žalios akys atsiranda dėl vidutinio melanino kiekio ir šviesos sklaidos derinio. Lazdyno spalvos akys yra sudėtingesnės, tai dėl nevienodo pigmento pasiskirstymo jos gali atrodyti ir rudos, ir žalios, priklausomai nuo apšvietimo.

Genetika ir paveldimumas

Ilgą laiką manyta, kad akių spalvą lemia vienas genas, kuriame „ruda nugali mėlyną“. Tačiau tyrimai parodė, kad procesas daug sudėtingesnis. Įvairūs genai prisideda prie galutinio atspalvio, todėl net tos pačios šeimos vaikai gali turėti visiškai skirtingas akis.

Daugelis europiečių kūdikių gimsta mėlynų ar pilkų akių, nes melanino dar nėra daug. Vėliau pigmentas kaupiasi, ir akys gali patamsėti. Suaugus, spalva išlieka stabilesnė, tačiau gali kisti priklausomai nuo šviesos, drabužių ar vyzdžio dydžio. Retesniais atvejais ji gali pasikeisti dėl amžiaus ar sveikatos sutrikimų.

Retenybės ir išskirtinumai

Kai kurių žmonių akys išsiskiria ypatingomis savybėmis. Heterochromija, tai reiškinys, kai vienos akys skiriasi spalva nuo kitos, arba vienoje rainelėje matyti du atspalviai. Ji gali būti įgimta, atsirasti po traumos ar dėl sveikatos sutrikimų.

Garsūs pavyzdžiai, tai aktorė Keitė Bosvorti, turinti dvi skirtingas akis, ar muzikantas Davidas Bovis, kurio žvilgsnis atrodė nevienodas dėl patirtos traumos. Tokie atvejai tik parodo, kokia įvairi ir įdomi gali būti žmogaus išvaizda.

Unikalus grožis

Akių spalva yra daugiau nei genetika ir fizika. Tai mažytė visata kiekvienoje rainelėje, kur spalvų žaismas sukuria nepakartojamą grožį. Akys ne tik leidžia mums matyti pasaulį, bet ir jungia žmones tarpusavyje.

Nesvarbu, ar jos mėlynos, žalios, rudos ar tarpinio atspalvio, tai kiekviena pora pasakoja unikalią istoriją. Tai istorija apie paveldą, individualumą ir apie tylų žmogaus būties stebuklą.