Šiurpą keliantis garso įrašas: išgirskite, kaip skamba Žemės magnetinio lauko garsas, tai baugina

Mokslininkai, pasitelkę Europos kosmoso agentūros „Swarm“ palydovų duomenis, perkėlė magnetinio lauko pokyčius į garsus. 

Buvo sukurta bauginanti, beveik nežemiška garso kompozicija, primenanti medienos girgždėjimą ar akmenų trankymąsi, taip geofizikai perteikė milžiniškas energijas, kurias sukėlė magnetinio lauko pokyčiai.

Žemės magnetinis laukas kyla iš planetos gelmių, kur skysti geležies ir nikelio srautai išorinio branduolio viduje generuoja elektros sroves. Šis „geodinamo“ mechanizmas sukuria apsauginį skydą, besitęsiantį dešimtis tūkstančių kilometrų į kosmosą, ir saugo mūsų atmosferą nuo pavojingų Saulės dalelių. 

Tačiau magnetinis laukas nėra stabilus, šiaurės ir pietų poliai nuolat juda, o kas tam tikrą laiką įvyksta ir poliarumo apsivertimai. Jei toks įvykis pasikartotų šiandien, kompasai rodytų priešingą kryptį į pietų, o ne į šiaurės ašigalį.

Paskutinį kartą apsivertimas įvyko būtent Lašampo įvykyje, kurio įrašai rasti Prancūzijos lavos srautų sluoksniuose. Tuo metu magnetinis laukas susilpnėjo iki vos 5 proc. dabartinės jėgos, o į atmosferą pateko gausybė kosminių spindulių. 

Ledynuose ir jūrų nuosėdose išlikę berilio-10 izotopai liudija, kad kosminės spinduliuotės kiekis buvo dvigubai didesnis nei įprastai. Tokie pokyčiai galėjo paveikti klimato sistemą, ardyti ozono sluoksnį ir, anot kai kurių teorijų, net prisidėti prie Australijos megafaunos išnykimo bei žmonių elgsenos pokyčių, pavyzdžiui, intensyvesnio gyvenimo urvuose.

Lašampo apsivertimas neįvyko akimirksniu, procesas truko apie 250 metų, o neįprasta orientacija išsilaikė dar maždaug keturis šimtmečius. Per tą laiką magnetinis laukas siekė daugiausia ketvirtadalį dabartinės jėgos, o šiaurės polius klajojo link pietų. 

Nors šiandien pastebimos magnetinio lauko anomalijos, pavyzdžiui, silpnėjimas virš Atlanto, tyrimai rodo, kad jos nebūtinai reiškia artėjantį naują apsivertimą. Vis dėlto tokios zonos, kaip Pietų Atlanto anomalija, kelia pavojų, jose palydovai patiria stipresnę radiaciją.

Būtent todėl ESA „Swarm“ misija nuo 2013 metų nuolat matuoja magnetinius signalus iš Žemės branduolio, mantijos, plutos, vandenynų, jonosferos ir magnetosferos. Šie duomenys leidžia ne tik suprasti mūsų planetos magnetinio lauko prigimtį, bet ir prognozuoti jo pokyčius. 

Kaip pabrėžia tyrėjai, suprasti tokius ekstremalius įvykius kaip Lašampo apsivertimas yra būtina, norint įvertinti jų pasekmes aplinkai, klimatui ir visai Žemės sistemai ateityje.

Šiandien mokslininkų sukurtas garso takelis tampa unikaliu būdu patirti tai, kas vyko prieš dešimtis tūkstančių metų, šiurpi garsinė rekonstrukcija primena, kad mūsų planeta gyva, o jos širdyje nuolat verda jėgos, galinčios pakeisti visos žmonijos ateitį.