Atostogos, po kurių gali prireikti lašelinės: pavojinga tiesa apie instagraminius paplūdimius

Kelionėse žmonės dažnai kruopščiai planuoja maršrutus, renkasi viešbučius ir pramogas, tačiau per mažai dėmesio skiria sveikatos rizikoms. Pakanka vos vieno netinkamo pasirinkimo – pavyzdžiui, gėrimo su ledukais iš užteršto vandens ar maisto, paruošto neaiškiomis higienos sąlygomis – ir atostogos gali baigtis ne prie baseino, o ieškant pagalbos vietinėje gydymo įstaigoje“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.

BTA draudimo duomenys rodo, kad egzotinėse šalyse keliautojai dažniausiai susiduria ne tik su traumomis, bet ir su infekcinėmis ligomis bei apsinuodijimais, kurie neretai nuvertinami.

„Turėjome atvejį, kai keliautoja egzotinėje šalyje pradėjo gausiai vartoti vietinius vaisius. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visiškai nekaltas maistas, tačiau organizmui tai buvo per didelis krūvis. Ji persivalgė drakono vaisiaus, pasijuto blogai, buvo iškviesta greitoji pagalba. Ligoninėje moteris praleido kelias dienas, jai buvo taikomos lašelinės, o gydymo išlaidos siekė apie 1 500 eurų“, – pasakoja K. E. Karpova.

Nuo virškinamojo trakto infekcijų iki uodų platinamų ligų

„Hila“ klinikos infekcinių ligų gydytoja Gabrielė Gaižutytė‑Monteleone teigia, kad dažni keliautojų „suvenyrai“ – ne magnetukai, o virškinamojo trakto infekcijos.

„Viena dažniausių keliautojų parsivežamų ligų – viduriavimas, vėmimas ir karščiavimas. Dažniausiai tai būna toksinės ar virusinės infekcijos, kurios gali užklupti tiek dėl neplautų daržovių ar vaisių, tiek dėl nešvaraus vandens ar net užsikrėtimo lėktuve.

Be žarnyno infekcijų, keliautojams pavojų kelia ir uodų platinamos ligos. Taip pat pasitaiko ir retesnių infekcijų, tokių kaip hepatitas, įvairūs bėrimai ar kiti sveikatos sutrikimai, kurie išryškėja jau grįžus iš kelionės“, – sako infekcinių ligų gydytoja.

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose paplitęs terminas „Bali belly“ apibūdina būtent tokias atostogų metu patiriamas žarnyno infekcijas. Pasak gydytojos, jų priežastys dažnai slypi maiste ir higienos trūkume.

„Keliautojai dažnai susiduria su salmonelioze, kurią sukelia nepakankamai termiškai apdorota vištiena ar kiauliena. Taip pat riziką kelia jūrų gėrybės, neplautos rankos po viešųjų tualetų ar net gurkšnis vandens su ledukais, pagamintais iš neaiškios kilmės vandens“, – aiškina „Hila“ gydytoja G. Gaižutytė‑Monteleone.

„Nekaltas“ apsinuodijimas gali kainuoti dešimtis tūkstančių

Nors dažniausiai apie infekcijas kalbama minint Azijos šalis, pasak gydytojos, pavojų kelia ir kiti regionai.

„Iš Indijos grįžtantys pacientai beveik visada parsiveža vienokių ar kitokių sveikatos problemų. Taip pat rizikingos Šri Lanka, Nepalas, nemaža dalis Afrikos šalių. Infekcijų pasitaiko ir grįžus iš Egipto ar Turkijos, taip pat iš Brazilijos ir Kolumbijos. Žmonės atsisako atsargumo: geria gėrimus su ledukais, valgo gatvėje pagamintą maistą, kurio higienos sąlygos kelia abejonių, pamiršta nusiplauti rankas“, – pastebi G. Gaižutytė‑Monteleone.

K. E. Karpova priduria, kad iš pirmo žvilgsnio nekaltas apsinuodijimas maistu gali baigtis net evakuacija į Lietuvą, o tokios situacijos gali kainuoti nuo keliolikos tūkstančių iki 200 tūkst. eurų.

„Turėjome realią situaciją, kai Tailande keliavusi moteris paragavo gatvės maisto ir sunegalavo. Ligoninėje jai išsivystė sepsis, būklė tapo kritinė. Kadangi ligos pradžioje pacientės nebuvo galima transportuoti dėl jos būklės, gydymas vyko vietinėje ligoninėje. Atsiradus galimybei grįžti, ji buvo parskraidinta į Lietuvą lydima gydytojo. Visa gydymo ir transportavimo kaina siekė apie 80 000 eurų“, – pasakoja BTA Žalų departamento direktorė.

Susirgimų galima išvengti pasiruošus dar prieš kelionę

K. E. Karpovos teigimu, susidūrę su sveikatos problemomis užsienyje, keliautojai dažnai nustemba, kaip greitai išlaidos gali išaugti.

„Net ir, atrodytų, paprastas apsinuodijimas gali reikšti gydytojo konsultaciją, lašelinę ar vaistų pirkimą, o kartais – ir poreikį keisti skrydžius ar pratęsti viešnagę. Tokiose situacijose svarbu turėti ne tik gerai sukomplektuotą vaistinėlę, bet ir apgalvotą kelionių draudimą“, – teigia K. E. Karpova.

Infekcinių ligų gydytoja pastebi, kad vienas efektyviausių būdų išvengti įvairių ligų egzotinėse šalyse – skiepai, tačiau, pasak jos, vis dar nemažai žmonių į šią priemonę žiūri atsainiai.

„Viena dažniausių klaidų – žmonės įvertina tik privalomus skiepus, o jei jų nėra, mano, kad skiepytis nereikia. Vis dėlto kelionėse tai neveikia: net ir tada, kai skiepai tik rekomenduojami, jie iš tiesų yra vienas svarbiausių būdų sumažinti riziką susirgti“, – akcentuoja G. Gaižutytė‑Monteleone.