Be elektros liko Černobylio apsauga: nutrūko gyvybiškai svarbių sistemų veikimas, kritinis pavojus

Pasak oficialaus pranešimo, be elektros liko „Naujoji saugioji apsauginė struktūra“ – būtent ji dengia 1986 metų sprogusį ketvirtąjį reaktorių ir apsaugo aplinką nuo radioaktyviųjų medžiagų nutekėjimo.

„Dėl Rusijos apšaudymo Slavutyčiaus mieste kilo ekstremali situacija Černobylio AE teritorijoje. Įtampos šuoliai elektros tinkle lėmė tai, kad Naujoji saugioji apsauga buvo visiškai atjungta nuo elektros tiekimo“, – pranešė Ukrainos energetikos ministerija per „Telegram“.

Specialistų komandos šiuo metu dirba, kad atstatytų energijos tiekimą. Nors radiacijos lygiai kol kas neviršija normos, branduolinės energetikos ekspertai pabrėžia, kad elektros tiekimo nutrūkimas tokio tipo objektuose yra ypač pavojingas, nes stabdo gyvybiškai svarbias saugos sistemas, tokias kaip oro filtravimas, temperatūros reguliavimas ir radiacijos kontrolė.

Istorinė katastrofa, kuri vis dar meta šešėlį

Černobylis iki šiol išlieka skaudžiausios branduolinės katastrofos simboliu. 1986 metų balandžio 26 dieną ketvirtojo reaktoriaus sprogimas paskleidė radioaktyvius debesis po visą šiaurės Europą, o milijonai žmonių patyrė ilgalaikius sveikatos padarinius.

Po katastrofos virš reaktoriaus buvo pastatytas laikinas sarkofagas, o 2016 metais jį pakeitė moderni „Naujoji saugioji apsauga“ – milžiniška arkinė konstrukcija, finansuota tarptautinės bendruomenės. 

Ji sukurta taip, kad neleistų jokiam radioaktyviam turiniui patekti į aplinką bent 100 metų. Būtent ši konstrukcija šiuo metu ir liko be elektros, o tai kelia susirūpinimą dėl jos techninio funkcionavimo.

Rusija sąmoningai siekia destabilizuoti situaciją 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad incidentas Černobylyje – ne atsitiktinumas. Anot jo, ataka buvo vykdoma sąmoningai, panaudojus apie 20 bepiločių dronų, kad būtų sukurtas branduolinių incidentų pavojus.

„Tai dar vienas bandymas šantažuoti pasaulį. Rusija naudoja branduolinius objektus kaip karo ginklą“, – kalbėjo Zelenskis.

Tą pačią dieną buvo pranešta, kad Zaporižios atominėje elektrinėje, kuri yra didžiausia Europoje, jau aštuntą dieną neveikia išorinis elektros tiekimas – stotis veikia tik avariniais generatoriais. Prezidentas taip pat pridūrė, kad vienas iš tų generatorių sugedo, o Rusija nesiima jokių veiksmų padėčiai stabilizuoti.

Anksčiau Černobylyje jau fiksuotas dronų smūgis

Tai ne pirmas kartas, kai Černobylio AE susiduria su grėsmėmis dėl karo veiksmų. 2025 metų vasarį į saugumo konstrukciją pataikė Irano gamybos „Shahed“ tipo dronas, tačiau tuomet rimtų radiacijos nuotėkių išvengta. 

Nepaisant to, incidentas parodė, kad net ir po kelių dešimtmečių Černobylis lieka itin pažeidžiamas objektas. Ekspertai primena, kad bet koks incidentas šioje teritorijoje gali turėti neprognozuojamų pasekmių ne tik Ukrainai, bet ir visam regionui.

Situacija išlieka įtempta

Kol kas nėra oficialių pranešimų apie radiacijos lygio padidėjimą, tačiau tai – signalas, kad energetikos infrastruktūros apšaudymai tampa ne tik grėsme civilių gyvybėms, bet ir visos Europos branduoliniam saugumui.

Tarptautinės bendruomenės dėmesys vėl krypsta į būtinybę sustiprinti branduolinių objektų apsaugą karo zonoje, o Ukrainos pareigūnai ragina partnerius reaguoti į dar vieną grėsmingą Rusijos eskalacijos pavyzdį.