Buvęs „Wagner“ grupuotės samdinys grąžintas į Rusiją po neteisėto sienos kirtimo Suomijoje

Vyras, vardu Jevgenijus, perėjo Suomijos sieną dar birželio mėnesį ir buvo sučiuptas pasienio apsaugos pareigūnų Šiaurės Karelijoje, kai aktyvavo sienos jutiklius. Jis pareiškė, kad bėga nuo karo ir paprašė prieglobsčio. Tačiau vėliau Suomijos žiniasklaida išsiaiškino, kad jis yra siejamas su „Wagner“ karine grupuote.

Šis incidentas įvyko tuo metu, kai Suomija, prisijungusi prie NATO, stiprina savo sienų kontrolę ir bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis dėl grėsmių iš rytų. Jevgenijaus grąžinimas į Rusiją parodė, jog net ir pareiškus norą gauti prieglobstį, tokie atvejai yra vertinami itin atsargiai ir individualiai.

Netikėta Jevgenijaus istorija

Pasienio pareigūnai informavo, kad vyras buvo pastebėtas birželį kertantis sieną, kai jis suaktyvino signalizacijos sistemą. Buvo iškviestos specialiosios pajėgos, kurios greitai jį sulaikė. Vyras tvirtino, kad pabėgo iš Rusijos, nes nenori dalyvauti kare prieš Ukrainą.

Tačiau netrukus buvo atskleista, kad jis galėjo būti ne šiaip karo prievolininkas ar bėglys, o buvęs „Wagner“ samdinys. Žurnalistai rado socialiniuose tinkluose nuotraukų, kuriose Jevgenijus matomas su karine apranga Rytų Ukrainoje. Taip pat atsirado įrašų, kuriuose jis pats užsimena apie tarnybą privačioje karinėje struktūroje.

Nepaisant to, kad Jevgenijus prašė prieglobsčio, jo prašymas buvo atmestas, o jis pats grąžintas į Rusiją. Suomijos Šiaurės Karelijos pasienio apsaugos tarnyba patvirtino šią informaciją, tačiau atsisakė detaliau komentuoti vyro karinę praeitį ar jo padarytus pažeidimus.

Prieglobsčio prašymas nesuteikė apsaugos

Jevgenijus tikėjosi, kad prašymas suteikti jam prieglobstį Suomijoje apsaugos jį nuo grąžinimo į Rusiją. Tačiau Suomijos pareigūnai griežtai laikosi teisinių procedūrų ir atmeta prašymus, jei prašytojas laikomas keliančiu grėsmę viešajam saugumui ar turinčiu ryšių su nusikalstamomis organizacijomis.

Kadangi „Wagner“ grupuotė jau ilgą laiką yra susijusi su karo nusikaltimais ir tarptautinės teisės pažeidimais, priklausomybė ar tarnyba šioje struktūroje kelia rimtų klausimų dėl asmens statuso. Suomijos imigracijos tarnyba dažniausiai tiria kiekvieną prieglobsčio prašymą individualiai, tačiau turint ryšių su tokiomis organizacijomis, sprendimas gali būti greitas ir nepalankus prašytojui.

Saugumo prioritetas – bendras NATO rūpestis

Šis įvykis dar kartą primena apie saugumo grėsmes, su kuriomis susiduria NATO šalys pasienyje su Rusija. Suomija, turėdama ilgą sieną su Rusijos Federacija, yra ypatingai jautri tokiems atvejams. Pastaraisiais metais pasienio kontrolė buvo stiprinama, o vis daugiau dėmesio skiriama hibridinių grėsmių valdymui.

Tai ne pirmas kartas, kai įtariami buvę „Wagner“ nariai bando pasprukti į ES šalis. Europos valstybės vis dažniau susiduria su panašiais atvejais, todėl būtina stiprinti bendradarbiavimą keičiantis informacija apie įtartinus asmenis, galinčius kelti riziką visuomenės saugumui.

Jevgenijaus istorija taip pat primena, kad net jei kai kurie iš buvusių samdinių nuoširdžiai atsisako tolesnio dalyvavimo kare, jų praeitis gali turėti ilgalaikių pasekmių jų ateičiai.

Sprendimas grąžinti įtariamą „Wagner“ narį į Rusiją rodo Suomijos apsisprendimą nešvelninti požiūrio į saugumo grėsmes. Šiuo atveju svarbiausiu veiksniu tapo viešojo saugumo interesas, o ne humanitariniai svarstymai. Tai siunčia aiškią žinią apie tai, kaip rimtai vertinamos tokios situacijos Šiaurės Europoje.