Prisijunkite
Paskelbė
Stasys Mazūra
Paskelbta
Kaip pasakojama naujame dokumentiniame filme apie jo gyvenimą „The Man with the Hat“ („Žmogus su skrybėle“), 78-erių metų egiptologas ir buvęs Egipto turizmo ir senienų ministras įsitikinęs, kad lemtingas atradimas gali įvykti jau netrukus.
„Jei man pavyks padaryti šį atradimą, būsiu laimingas galėdamas užbaigti savo karjerą svarbiausiu atradimu, susijusiu su reikšmingiausia Egipto karaliene – Nefertite“, – teigė Hawassas.
Karalienės Nefertitės kapavietės atradimas galėtų padėti atsakyti į vieną iš pagrindinių Egipto istorijos mįslių – ar ši paslaptinga moteris iš tikrųjų tapo faraonu po savo vyro Echnatono mirties 1336 m. pr. Kr.
Nefertitė ne kartą vaizduota reljefuose scenose ir vaidmenyse, kurie tradiciškai buvo priskiriami tik faraonams, pavyzdžiui, nugalint priešus. Vis dėlto jos laidojimo vieta iki šiol tiksliai neidentifikuota, todėl neaiškus ir jos tikrasis statusas didelių religinių permainų laikotarpiu Senovės Egipte.
Hawasso vadovaujama komanda vykdo kasinėjimus rytinėje Karalių slėnio dalyje – netoli vienos galingiausių moterų-faraonų, Hatšepsutos, kapavietės. Ji valdė apie 1479–1458 m. pr. Kr.
Nors tiesioginių įrodymų dar nėra, archeologas tvirtina turintis stiprų vidinį įsitikinimą, kad būtent šiame rajone gali būti palaidota Nefertitė.
„Yra viena vieta rytinėje Karalių slėnio dalyje, kur dabar dirbame, šalia karalienės Hatšepsutos kapavietės. Tikiuosi, kad tai gali būti karalienės Nefertitės kapas… Šis atradimas gali įvykti jau visai netrukus“, – sakė Hawassas.
Per daugelį metų šiame regione jis jau atrado dvi kapavietes – KV65 ir KV66. Archeologo teigimu, dabartiniai tyrimai padės geriau sudaryti šios teritorijos planą ir galiausiai surasti Nefertitės palaidojimo vietą.
Pažymima, kad tai ne pirmas kartas, kai Hawassas paskelbia esąs arti šios mįslės įminimo. 2022 m. jis spėjo, kad viena iš dviejų mumijų, rastų Karalių slėnyje, galėtų priklausyti Nefertitei, tačiau tai taip ir nebuvo patvirtinta.
Pernai Hawasso vadovaujama ekspedicija padarė kitą įspūdingą atradimą – tirdami maždaug 4400 metų senumo kapavietę, kuri, manoma, priklausė anksčiau nežinomam princui Userrefrui, mokslininkai aptiko masyvias rožinio granito duris. Tai – didžiausios kada nors Egipte rastos tokio tipo durys.
Šios durys, kurių aukštis siekia 4,5 m, o plotis – 1,15 m, iš išorės atrodo tarsi tikros, tačiau iš tikrųjų jos neatsidaro. Manoma, kad tai – „simbolinis portalas“, per kurį mirusiųjų sielos galėjo patekti į pomirtinį pasaulį.
Kaip paaiškino Kembridžo universiteto mokslininkė dr. Melanie Pitkin, tokios „netikros durys“ turėjo svarbią ritualinę reikšmę.
„Artimieji ir žyniai ateidavo į kapavietę, kur stovėdavo šios netikros durys, tardavo mirusiojo vardą, prisimindavo jo nuopelnus ir palikdavo aukas. Buvo tikima, kad mirusiojo siela magiškai keliauja tarp laidojimo kameros ir pomirtinio pasaulio, pasiimdama maistą, gėrimus ir atnašas, reikalingas egzistencijai anapus“, – teigė ji.
Ar Hawasso lūkesčiai dėl Nefertitės kapavietės pasiteisins, parodys laikas. Vis dėlto vien jau pati tokio atradimo galimybė kelia didelį susidomėjimą mokslo bendruomenėje.
Stasys Mazūra
Žurnalistas
Mano tikslas yra sudėtingą informaciją paversti aiškia, suprantama ir pritaikoma realiame gyvenime. Rengdamas straipsnius, ieškau ne tik patarimų, bet ir paaiškinimų, kodėl jie veikia, kad skaitytojas galėtų jaustis užtikrintas ir informuotas.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.