Europos Sąjungos sprendimas sukėlė audrą: pasakė, ką iš tikrųjų reiškia augalų augintojams

Europos Sąjunga, priimdama naujas pakuočių ir pakuočių atliekų taisykles – vadinamąjį PPWR reglamentą, – griežtina požiūrį į vienkartinius plastikinius gaminius. Šiuo teisės aktu siekiama sumažinti plastiko atliekų kiekį ir skatinti tvaresnius sprendimus visose rinkos srityse. Pokyčiai gali paliesti ir sodininkystės sektorių.

Iki šiol plastikiniai vazonėliai, kuriuose parduodami augalai, dažniausiai buvo laikomi pačios prekės dalimi arba technine tara. Tačiau naujasis reglamentas leidžia juos traktuoti kaip vienkartinę pakuotę. Toks teisinis perklasifikavimas iš esmės keičia situaciją.

Jeigu plastikiniai vazonėliai oficialiai būtų pripažinti vienkartine pakuote, jiems galėtų būti taikomi laipsniški apribojimai. Ilgainiui, iki 2030 metų, kai kuriais atvejais galimas ir visiškas jų atsisakymas. Būtent ši perspektyva ir sukėlė daugiausia diskusijų.

Vis dėlto tai nereiškia, kad kambariniai augalai bus uždrausti ar išnyks iš prekybos. Briuselis neskelbia jokio „gėlių draudimo“. Tikrasis tikslas – mažinti į aplinką patenkančio plastiko kiekį, o ne riboti augalų auginimą ar prekybą jais.

Tačiau praktikoje tai gali reikšti esminius pokyčius. Plastikiniai vazonėliai šiuo metu yra rinkos standartas – jie pigūs, lengvi ir patogūs transportuoti. Jei griežčiausias reglamento aiškinimas įsigaliotų, įprasti plastikiniai indeliai turėtų būti pakeisti kitais sprendimais.

Sodininkystės sektorius dėl to jau reiškia susirūpinimą. Augintojų ir pardavėjų teigimu, visų plastikinių vazonėlių prilyginimas vienkartinėms pakuotėms gali smarkiai padidinti gamybos ir logistikos sąnaudas. Ypač nerimauja mažos ir vidutinės įmonės, kurioms tokie pokyčiai būtų finansiškai jautrūs.

Verslas atkreipia dėmesį, kad tektų iš esmės pertvarkyti tiekimo grandines – nuo šiltnamių iki mažmeninės prekybos vietų. Padidėtų transportavimo kaštai, galimi didesni nuostoliai dėl pažeidimų, atsirastų papildomų administracinių reikalavimų. Iki šiol plastikiniai konteineriai buvo laikomi saugia ir ekonomiška išeitimi, tačiau ši padėtis gali pasikeisti.

Tarp svarstomų alternatyvų minimi kompostuojami ar iš biologiškai skaidžių medžiagų pagaminti vazonėliai, taip pat popierinės ir kartoninės pakuotės. Kalbama ir apie daugkartines sistemas su taros grąžinimu ar net masyvesnius terakotinius vazonus. Vis dėlto nė vienas iš šių variantų kol kas nelaikomas universaliu sprendimu.

Kiekviena alternatyva turi savų trūkumų – didesnes kainas, sudėtingesnį transportavimą ar didesnį jautrumą pažeidimams. Daugkartinės sistemos pareikalautų naujos infrastruktūros ir vartotojų įsitraukimo. Todėl rinka šiuo metu ieško subalansuoto sprendimo.

Pirkėjams pokyčiai gali reikšti aukštesnes augalų kainas ir kitokio tipo pakuotes. Taip pat neatmetama galimybė, kad atsiras vazonėlių ar kitų indų grąžinimo sistemos. Nors reformos tikslas – aplinkos apsauga, ekonominis poveikis gali būti juntamas.

Šiuo metu tiesioginio plastiko vazonėlių draudimo nėra, tačiau kryptis aiški. Jei galutinis teisės aktų aiškinimas bus griežtas, dabartinė jų forma artimiausiais metais gali tapti nebeleidžiama. Vis dėlto tai veikiau reiškia plastiko naudojimo modelio pokytį, o ne kambarinių augalų eros pabaigą. Būtent dėl šio virsmo šiandien ir verda daugiausia diskusijų – kaip suderinti aplinkosaugos tikslus su verslo galimybėmis ir vartotojų interesais.