Ginklų kelias iš Rusijos į Siciliją: žurnalistai atskleidė apie mafijos ryšius su Kremliaus šešėline pramone

Rusijoje pagaminti automatai, be jokių serijos numerių, pasiekia Italiją. Jie atsiduria mafijos rankose – ne pavienių nusikaltėlių, bet organizuotų grupuočių, kurių šaknys tęsiasi dešimtmečius. Visa tai vyksta tuo metu, kai Rusija vykdo plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą.

Italijos leidinys „Linkiesta“ paviešino detales, kurios iki šiol sklandė tik kaip spėlionės: modernūs ginklai, pagaminti 2010–2020 metais Rusijoje, per šešėlinius maršrutus keliauja į Italiją. Ir tai – ne atsitiktinumas, o tikėtina, kad sistemingai palaikoma operacija.

Nėra numerių – nėra atsakomybės

Žurnalistų teigimu, šie ginklai, tarp jų ir automatai bei snaiperiniai šautuvai, neturi jokių serijinių numerių. Tai ne vagystės pasekmė – jie iškart gaminami be identifikavimo žymėjimų.

Leidinys remiasi šaltiniais, kurie tvirtina, kad gamyklose, tokiose kaip Tulos ginklų fabrikas, ginklai ruošiami specialiai kontrabandai. Tokią produkciją išvežti iš šalies įmanoma tik turint tam tikrų valstybinio lygmens institucijų palaikymą.

2023 metų „Europol“ ataskaita tik patvirtina šiuos įtarimus. Joje rašoma, kad rinkoje pasirodę modernūs ginklai be jokių žymėjimų yra aiškus ženklas apie pusiau oficialų valstybės dalyvavimą nelegaliame prekybos procese.

Sandėliai mafijos rankose

Pirmieji konkretūs faktai pasirodė dar 2022 metų kovą. Po kelių dienų nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, policija aptiko arsenalą San Kristoforo rajone. Šis priklausė „Nizza“ grupei, kuri yra Santapaolos-Ercolano klano dalis – tai viena stipriausių Sicilijos mafijos atšakų.

Tąkart pareigūnai konfiskavo devynis ginklus, apie 900 šovinių ir, svarbiausia, du idealiai išlaikytus sovietinius „Kalašnikov“ automatus.

Panašių slaptų sandėlių aptikta ir kituose Katanijos priemiesčiuose – San Džovani Galermo bei Librino rajonuose. Šios vietos tampa savotiškais logistikos centrais, kur ne tik platinami narkotikai, bet ir iškraunami ginklai.

Maršrutai dažnai kartojasi – kartais kroviniai atplaukia iš Džoja Tauro, kartais iš Sirakūzų uosto. Tai tie patys keliai, kuriais metų metais keliauja kokainas ir heroinas.

Ginklų priedanga – nafta ir tepalai

„Linkiesta“ skelbia, kad ginklai į Italiją vežami ne bet kaip – jie paslepiami naftos, degalų ar tepimo alyvos statinėse. Toks būdas leidžia išvengti muitinės patikrinimų ir apsaugo turinį nuo korozijos.

Ginklų pervežimui dažnai naudojamas vadinamasis Rusijos šešėlinis laivynas. Tai laivai, kurių priklausomybė ir maršrutai dažnai slepiami, o dokumentacija – apgaulinga.

Estijos žvalgybos dokumentuose minima, kad dalis oficialiai į trečiąsias šalis išvežamų krovinių sustoja Viduržemio jūros mažesniuose uostuose. Čia jie iškraunami, o paskui platinami per neoficialius kanalus.

Tai leidžia apeiti ne tik muitinės kontrolę, bet ir tarptautines sankcijas, kurios teoriškai turėtų trukdyti tokios produkcijos eksportui.

Politinis skandalas ir institucijų tylėjimas

Faktas, kad valstybinės gamyklos gamina ginklus be numerių, kelia klausimų apie tai, kas ir kiek žino Rusijos valdžios struktūrose. Viena yra nelegalus sandoris, visai kas kita – sisteminga gamyba, žinant, kad produkcija atsidurs kriminaliniame pasaulyje.

Apie tai kalba ir „Linkiesta“ šaltiniai: tokia veikla nebūtų įmanoma be institucinio palaikymo. O tai reiškia, kad ginklų kelias į mafijos rankas prasideda ne kur kitur, o valstybinio aparato viduje.

Tai ne tik kriminalinė, bet ir politinė problema. Italijos pareigūnai oficialiai nereagavo į šiuos tyrimus, nors žiniasklaidoje vis garsiau reikalaujama aiškių atsakymų.

Tarptautinis spaudimas ir saugumo grėsmės

Ši informacija kelia ne tik teisinės, bet ir saugumo rizikos klausimų. Jei Italijos organizuotos grupuotės pradeda gauti modernius, sunkiai atsekamus ginklus iš Rusijos, kyla grėsmė ne tik pavienėms bylinėjimosi byloms, bet ir nacionaliniam saugumui.

Be to, ginklai be serijos numerių – tai idealus įrankis samdomoms grupėms, nusikalstamai veiklai, net terorizmui. Nėra kilmės, nėra istorijos, nėra kaltininko – tik galia.

Situacija tampa ypač pavojinga, jei tokios kontrabandos mastai išauga. Kuo daugiau ginklų pasiekia Europą, tuo sunkiau kontroliuoti jų paskirtį ir panaudojimą.

Kas toliau?

„Linkiesta“ tyrimas iškelia rimtą diskusiją: ar Europa pasiruošusi susidurti su tokio masto šešėline ginklų prekyba? Ar bus politinės valios ištirti ne tik vietinius sandorius, bet ir jų ištakas Maskvoje?

Kol kas atsakymų nedaug, bet vienas dalykas akivaizdus – mafija ginklų ieškoti toli neina. Jie jau atkeliauja pas ją – tiesiai iš Rusijos gamyklų, su visais patogumais.

Ir nors ši istorija kol kas plinta tik per žurnalistinį tyrimą, jos aidai greitai gali pasiekti daug platesnį tarptautinį kontekstą. Juk tylus bendrininkavimas kartais pavojingesnis nei atvira grėsmė.