Grenlandija atsidūrė didžiųjų galių dėmesio centre: Maskva siunčia neramius signalus

Prancūzija, Švedija, Vokietija ir Norvegija trečiadienį paskelbė, kad salos sostinėje Nuke dislokuos karius, dalyvausiančius žvalgybos misijoje.

Šis pranešimas pasirodė po to, kai Vašingtone įvyko JAV, Danijos ir Grenlandijos pareigūnų susitikimas, kurio šalims nepavyko atkalbėti D. Trumpo nuo ketinimų užimti šią salą.

Trumpas teigia, kad Grenlandija yra gyvybiškai svarbi JAV saugumui ir kad, jei jos nepasiglemš Vašingtonas, tai padarys „Kinija arba Rusija“.

„Padėtis, susidariusi aukštosiose platumuose, mums kelia didelį susirūpinimą“, – trečiadienį vakare paskelbtame pareiškime teigė Rusijos ambasada Belgijoje, kur yra įsikūrusi NATO būstinė.

NATO „didina ten esančių karinių pajėgų kontingentą, prisidengdama melagingu didėjančios Maskvos ir Pekino grėsmės pretekstu“, pridūrė ambasada.

Nei Rusijos užsienio reikalų ministerija, nei Kremlius, kurių pareiškimai turi didesnį svorį nei atskirų ambasadų, neseniai įvykusio pajėgų dislokavimo nekomentavo.

Pastaraisiais metais Arktyje esančias savo karines pajėgas sustiprino tiek NATO, tiek Rusija, nes, jūros ledams tirpstant, šis regionas tampa prieinamas tarptautinei laivybai ir kalnakasybai.

D. Trumpas savo pareiškimais daro beprecedentį spaudimą NATO – aljansui, kuris nuo Antrojo pasaulinio karo yra Vakarų saugumo pagrindas.

Bloko narėms nesutariant dėl Grenlandijos, jų gebėjimas pasiekti susitarimą kitais klausimais darosi „vis mažiau prognozuojamas“, pareiškė Rusijos ambasada.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.