Kremliaus planas dužo į šipulius: Moldova pasirinko Europą, prorusiškos jėgos neturėjo šansų

Proeuropietiška valdančioji partija „Veiksmo ir solidarumo partija“ (PAS) įtikinamai pirmavo, kai buvo suskaičiuota daugiau nei 99 procentai balsų.

Toks rezultatas pasirodė esąs tikras atokvėpis prezidentės Maios Sandu vyriausybei, kuri siekia atitolinti šalį nuo Maskvos įtakos. Tačiau rinkimų atmosfera nebuvo rami – ją temdė kaltinimai dėl pažeidimų, informacinių atakų ir net grasinimų smurtu.

Aiškus lyderis – Europa linkusi PAS partija

Pasibaigus balsų skaičiavimui beveik visose rinkimų apylinkėse, PAS surinko 49,99 proc. balsų, tuo tarpu prorusiškasis „Patriotinis blokas“ liko gerokai atsilikęs su 24,28 proc. Toks skirtumas reiškia, jog PAS turi realų šansą iškovoti daugumą 101 vietos parlamente. Tai itin svarbu siekiant stabilios valdžios be koalicinių kompromisų, kurie galėtų sulėtinti šalies integraciją į ES.

Kartu į parlamentą patenka dar dvi politinės jėgos: nominaliai proeuropietiškas „Alternatyvos blokas“ ir populistinė „Mūsų partija“. Jos atitinkamai surinko apie 8 ir 6,2 proc. balsų.

Oficialūs galutiniai rezultatai turėtų būti paskelbti pirmadienio vakarą, tačiau šiuo metu aišku viena – PAS sėkmė yra žingsnis link tvaresnės europinės krypties.

Rinkimų fone – kaltinimai Rusijos kišimusi ir įtampos eskalacija

Vis dėlto rinkimų kampaniją temdė rimti kaltinimai abiejų pusių atžvilgiu. Prezidentė Sandu ir jos patarėjai viešai pareiškė, kad Rusija bandė paveikti rinkimų eigą, naudodama melagingą informaciją, papirkinėjimą bei kibernetines atakas. 

Nacionalinio saugumo patarėjas Stanislavas Secrieru patvirtino, jog rinkimų infrastruktūra ir vyriausybės tinklalapiai patyrė kibernetines atakas. Taip pat gauta pranešimų apie tariamus sprogmenis tiek šalies viduje, tiek Moldovos konsulatuose užsienyje. Maskva griežtai paneigė bet kokį savo vaidmenį šiame procese, tačiau įtampos tarp šalių tai nesumažino. 

Buvęs prezidentas ir „Patriotinio bloko“ lyderis Igoris Dodonas sekmadienį pareiškė, kad Sandu planuoja panaikinti rinkimų rezultatus ir paragino šalininkus protestuoti prie parlamento. Jokie įrodymai šiems kaltinimams nebuvo pateikti, tačiau saugumo tarnybos atidžiai stebėjo situaciją, baimindamosi galimų neramumų.

Prorusiškos partijos pašalintos iš rinkimų dėl įtarimų neteisėtu finansavimu

Dar vienas išskirtinis šių rinkimų bruožas – dvi prokremliškos politinės partijos buvo pašalintos iš rinkimų dėl įtariamų neteisėtų finansinių veiklų. Tai sulaukė didelio rezonanso tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje žiniasklaidoje.

Moldovos valdžios institucijos perspėjo apie galimus riaušių kurstymo bandymus iš prorusiškų jėgų pusės, jei rinkimų rezultatai joms bus nepalankūs. Tai, jų teigimu, yra dalis platesnės destabilizavimo kampanijos, kurią remia Rusijos interesai.

Moldova – šalis tarp dviejų pasaulių

Ši buvusi Sovietų Sąjungos respublika, turinti apie 2,4 mln. gyventojų, ilgą laiką buvo svyruojanti tarp Rytų ir Vakarų. Prasidėjus karui Ukrainoje ir paaštrėjus energetinei krizei, Moldovai tapo dar svarbiau apsispręsti dėl savo geopolitinės krypties.

Opozicinės jėgos, tokios kaip „Patriotinis blokas“, stengėsi pasinaudoti gyventojų nepasitenkinimu dėl ekonominių sunkumų ir vangios reformų pažangos. Tačiau PAS pasiekta pergalė rodo, kad didelė dalis visuomenės vis dar tiki Europos Sąjungos pažadu.

Infliacija šalyje išlieka aukšta – apie 7 proc., o energijos kainos verčia žmones susiveržti diržus. Tačiau rinkėjai vis tiek pasirinko tęsti europinę kryptį, tikėdami, kad ilgainiui tai atneš daugiau stabilumo ir galimybių.

Europa vis arčiau, bet iššūkiai išlieka

PAS sėkmė rinkimuose reiškia, kad Moldova ir toliau sieks suartėti su ES. Tačiau ši kelionė nebus greita ar lengva. Europos integracija reikalauja plataus masto teisinių, administracinių ir struktūrinių reformų. 

Be to, prorusiškos jėgos šalies viduje ir išoriniai trikdžiai, tokie kaip informacinės atakos bei energetinė priklausomybė nuo Rusijos, išliks rimta grėsme.

Vis dėlto šie rinkimai rodo, kad Moldovos žmonės pasiruošę atlaikyti išbandymus ir rinktis sudėtingesnį, bet viltingesnį kelią į vakarus. 

Tai stiprus signalas ne tik Kremliui, bet ir Briuseliui – Moldova nori priklausyti Europos šeimai, ir tai jau ne tik politinis pareiškimas, bet ir demokratiniu būdu išreikštas tautos sprendimas.