Kremlius imasi kraštutinių veiksmų: okupuotas Mariupolis tampa priverstinės karo tarnybos centru

Tokie kvietimai kelia nerimą daugeliui vyrų, nes karo prievolės vykdymas okupuotose teritorijose tapo dar viena Rusijos kontrolės priemone. Šaukimuose aiškiai nurodoma, kad asmenys privalo atvykti turėdami visus reikiamus dokumentus. 

Tai ne tik tapatybę patvirtinantis pasas, bet ir karinės tarnybos pažymėjimas, kurio duomenys leidžia prievolės vykdytojams greitai nustatyti, ar žmogus yra tinkamas tarnybai. Tokie reikalavimai įpareigoja atvykti į šaukimo vietą net ir tuos, kurie vengia viešosios tvarkos pažeidimų ar tiesiog nenori būti susiję su karine veikla.

Planuojamos karinės prievolės sistemos reformos

Tuo pat metu Rusijos valdžia svarsto esmines karo prievolės sistemos reformas. Viena iš pagrindinių naujovių, tai visus metus vykstanti šaukimo į kariuomenę procedūra. Pagal svarstomą planą, tarnybos laikotarpis oficialiai tęstųsi nuo sausio pirmos iki gruodžio paskutinės dienos. 

Tai reikštų, kad karinė prievolė nebebūtų susieta su aiškiai apibrėžtais sezoniniais šaukimo etapais, o taptų nuolatiniu procesu. Šiuo metu į Valstybės Dūmą jau pateiktos atitinkamos įstatymų pataisos, kurias inicijavo Gynybos komiteto vadovas. 

Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad medicininės patikros, psichologiniai vertinimai ir šaukimo komisijų posėdžiai vyktų be pertraukos visus metus. Tokia tvarka leistų kariuomenei nuolat gauti naujų tarnybai tinkamų asmenų ir labiau kontroliuoti šaukimo procesą.

Šaukiamųjų išsiuntimas į tarnybos vietas

Nepaisant nuolatinių medicininių ir psichologinių patikrų, kareivių išsiuntimas į tarnybos vietas išliktų suskirstytas į du pagrindinius laikotarpius. Pagal siūlomą tvarką, pirmasis etapas vyktų nuo balandžio pradžios iki liepos vidurio, o antrasis, tai nuo spalio pradžios iki metų pabaigos. 

Tokius laikotarpius galutinai nustatytų prezidento dekretas, kuriame būtų nurodyti konkretūs daliniai ir planuojamas šauktinių skaičius. Ši dviejų etapų sistema, net ir esant ištisus metus trunkančiam šaukimui, leistų kariuomenei planuoti resursus ir tinkamai paskirstyti naujokus pagal poreikį. 

Tačiau kritikai pažymi, kad tokia reforma gali dar labiau sustiprinti spaudimą šaukiamiems asmenims, ypač okupuotose teritorijose, kur karo prievolės vykdymas gali būti susijęs ne tik su tarnyba, bet ir su priverstiniu dalyvavimu karinėse operacijose.

Situacija Mariupolyje ir galimos pasekmės

Okupuoto Mariupolio gyventojai susiduria su sudėtinga situacija, nes Rusijos įvesta karo prievolė privaloma visiems naujus pasus gavusiems vyrams. Tai reiškia, kad atsisakymas atvykti į šaukimo punktą gali sukelti rimtų teisinių pasekmių pagal okupacinės valdžios įstatymus. 

Tuo pat metu toks procesas kelia grėsmę, jog vietos gyventojai bus priversti tarnauti kariuomenėje, kurios veiksmuose jie nenori dalyvauti. Dėl šių veiksmų kyla nerimas dėl tolesnio okupacinių struktūrų įsitvirtinimo ir vietos bendruomenės spaudimo. 

Žmonės baiminasi, kad nuolatinis šaukimas į kariuomenę taps dar viena priemone kontroliuoti gyventojus, o Mariupolis, tai priverstinės mobilizacijos centru. Jei nori, galiu šį straipsnį dar praplėsti pridėdamas platesnį kontekstą apie tai, kaip tokie šaukimai veikia vietos gyventojų kasdienį gyvenimą ir bendrą regiono situaciją.