Lietuvis ir kitos Baltijos šalys atsidūrė pavojuje: kritinis NATO perspėjimas, Putinas jau pasiruošęs smogti

Šią savaitę Londone vykusiame Karališkojo jungtinių pajėgų instituto susitikime kariniai vadai iš daugiau nei 20 šalių aptarė strateginius gynybos prioritetus. 

Pagrindinis dėmesys skirtas grįžimui prie korpusinio karo modelio, kuris buvo atidėtas į šalį po Sovietų Sąjungos žlugimo, tačiau dabar, Rusijos keliamai grėsmei augant, vėl atgaivinamas.

Pasak Danijos žvalgybos, Rusijai pakaktų vos šešių mėnesių, kad pasiruoštų ribotam kariniam išpuoliui. Baltijos šalyse, regioniniam konfliktui parengti reikėtų maždaug dviejų metų, o plačiam karui Europoje vos penkerių.

Rusijos karinė galia po nuostolių – didesnė nei anksčiau

Nors karo su Ukraina metu Maskva patyrė milžiniškus nuostolius, Rusijos sausumos pajėgos dabar yra dvigubai didesnės nei prieš invaziją. Be to, Kremlius išplėtojo ginklų ir dronų gamybą, o taip pat išmoko neutralizuoti kai kuriuos pažangiausius Vakarų ginklus, tarp jų ir HIMARS sistemas.

Ekspertų teigimu, Rusijos oro pajėgos yra modernios ir didžiąja dalimi nesunaikintos, suformuotos kovoti būtent su NATO. Be to, modernizuojamos ir „Iskander“ raketos, kurios, kaip sako Vakarų karininkai, gali praslysti net pro „Patriot“ gynybos sistemas.

Putino ciniškumas – didžiausias NATO iššūkis

Vienas labiausiai NATO vyriausiųjų vadų bauginančių aspektų, Kremlius neatsižvelgia į gyvybių kainą. Tai suteikia Putinui veiksmų laisvę, kurios neturi demokratinės valstybės. Kol NATO svarsto, skaičiuoja, planuoja, Maskva veikia be skrupulų.

Patirtis rodo, kad keli itin modernūs dronai niekada nepakeis masės ir prisitaikymo gebėjimų, kuriuos demonstruoja Rusijos karinė mašina. Tuo metu JAV 18-ojo oro desanto korpuso daliniai, nors ir vieni iš nedaugelio, galinčių greitai mobilizuotis, vis dar tik mokosi kovos naujomis sąlygomis. 

Europoje greitai veikianti ginkluotųjų pajėgų struktūra, dar tik formuojama.

Silpniausia vieta – logistika

Didžiausias iššūkis yra logistikos grandinė. Geležinkeliai, uostai, gamyklos – visa tai būtų pirmieji taikiniai plataus masto konflikto su Rusija atveju. Kol NATO planuoja 2027 metais surengti plataus masto pajėgų perkėlimo pratybas į Rytų Europą, kai kurie karininkai perspėja, o tai jau gali būti per vėlu.

„Chaotiškas išpuolis prieš Estiją ar Latviją galėtų pakirsti visuomenės tikėjimą NATO. Ir Putinas tam jau yra pasiruošęs“, – perspėja žurnalistas.

Europos reakcija per lėta, JAV – pasyvi

Nepaisant augančio supratimo apie grėsmę, Europa, pasak autorių, vis dar gyvena „taikos laikų tempu“. JAV, atrodo, dar ir traukiasi. Tokiame kontekste Jungtinės Karalystės sprendimas skirti milijardą svarų sterlingų dronų technologijoms, anot analitikų, atrodo kaip simbolinis gestas, o ne strateginis lūžis.

„Šiandien kovoji tuo, ką turi. Bet tai gali būti nepakankama, kad sustabdytum Kremlių“, – atvirai pripažįsta buvęs britų generolas Ruperis Smitas.

Rusija didina karines pajėgas prie NATO sienų. Dmitrijus Medvedevas atvirai pagrasino Suomijai, įskaitant branduolinio smūgio galimybę. Rusijos kariuomenė vis aktyviau demonstruoja jėgą šalia Aljanso teritorijų.

Tuo tarpu NATO reaguoja stiprindama rytinį flangą, rengdama manevrus, investuodama į gynybos pramonę. Vis daugiau europiečių pritaria gynybos išlaidų didinimui ir karinio pasirengimo atkūrimui.

V. Putinas skelbia apie galimus taikos susitarimus, NATO plėtros sustabdymą ir sankcijų atšaukimą. JAV paskelbė, kad galėtų svarstyti dialogą, tačiau tai kelia nerimą kai kuriems sąjungininkams. Nes kompromisai su agresoriumi – neužtikrina taikos, o tik atideda naują karo fazę.