Ar prisimeni Lietuvą prieš narystę Europos Sąjungoje? Po dviejų dešimtmečių pokyčiai stulbina net skeptikus

Tuo metu emocijos buvo įvairios: nuo viltingo laukimo iki atsargaus skepticizmo. Kai kas baiminosi pokyčių, kiti džiaugėsi naujomis galimybėmis. Bet praėjus dviem dešimtmečiams galime kalbėti aiškiau: tai buvo vienas iš reikšmingiausių sprendimų šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje.

Šiandien dažnai klausiama: ką mums davė narystė ES? Kaip tai pakeitė mūsų kasdienį gyvenimą, o gal net mūsų savivoką kaip tautos? Pažvelkim į tai plačiau per tai, kas matoma, ir per tai, ką galbūt jau priimame kaip savaime suprantamą.

Atviros sienos ir galimybė judėti laisvai

Vienas pirmųjų ir labiausiai juntamų pokyčių po įstojimo buvo galimybė keliauti ir dirbti be sudėtingų vizų ar leidimų. Laisvas judėjimas tapo ne teorija, o kasdienybe.

Tūkstančiai žmonių išvyko mokytis, stažuotis, dirbti, atrasti naujas kultūras ar tiesiog pasivaikščioti po miestus, apie kuriuos anksčiau tik skaitė geografijos vadovėliuose. Studentams atsivėrė „Erasmus“ mainų galimybės, verslui, kur kas platesnė rinka, o turistams atsivėrė nauji maršrutai be pasų kontrolės.

Tai pakeitė ir mąstymą. Jaunesnė karta užaugo su supratimu, kad pasaulis atviresnis, o galimybės gerokai platesnės. Kelionės nebėra prabanga ar iššūkis, o natūralus būdas gyventi, mokytis, tobulėti.

Investicijos, kurios matomos plika akimi

Pažvelgus į Lietuvos miestus ir miestelius, pokyčiai po įstojimo į ES matomi net tiems, kurie politika nesidomi. Atstatytos mokyklos, tvarkomos gatvės, atnaujinta infrastruktūra, kultūros centrai, socialiniai projektai – visa tai per daugelį metų iš dalies įgyvendinta ES fondų dėka.

Žemės ūkio srityje parama ūkininkams atvėrė kelius modernizuoti ūkius, diegti naujas technologijas. Mažos įmonės gavo finansinę pagalbą plėtrai, pradėti verslai įgavo postūmį augti ne tik vietinėje rinkoje, bet ir už jos ribų.

Šios investicijos ne tik pakeitė aplinką – jos padėjo mažinti atotrūkį tarp regionų, skatino socialinį įsitraukimą ir kėlė gyvenimo kokybės kartelę ten, kur anksčiau tai atrodė lėtai besikeičiantis procesas.

Lietuva – sprendimų priėmėja, o ne stebėtoja

Narystė Europos Sąjungoje davė ir politinį stuburą. Tapome ne tik šalimi, kuri laikosi taisyklių, bet ir tokia, kuri dalyvauja jų kūrime. Lietuvos atstovai Briuselyje Europos Parlamente, Taryboje, komisijose, taip pat prisideda prie sprendimų, turinčių įtakos visam žemynui.

Tai ne visada lengva, visur reikia mokėti derėtis, ieškoti kompromisų, įsiklausyti ir būti išgirstam. Bet šis procesas ugdo demokratinę kultūrą, skatina atsakomybę ir dalyvavimą tarptautiniame dialoge.

Taip pat tai reiškia ir didesnį saugumo jausmą. Narystė ES kartu su NATO stiprina ne tik mūsų krašto apsaugą, bet ir mūsų gebėjimą įveikti krizes kartu su kitomis valstybėmis: nuo pandemijos iki geopolitinių grėsmių.

Kasdieniai pokyčiai, kurių gal nebevertinam

Per tiek metų narystės daug kas tapo įprasta: tai, ką kadaise laikėme naujove, šiandien dažnai nepastebime. Galime atsiskaityti bendruoju euru daugelyje šalių. Galime naudotis bendromis mobilumo programomis, sveikatos draudimu kelionėse, narystės privilegijomis pirkdami internetu ar tvarkydami dokumentus užsienyje. 

Jaunimui, augusiam su galimybe keliauti, pasirinkti universitetus visoje Europoje, pažinti skirtingas kultūras – ši laisvė tapo norma. Ir tai puikiai atspindi, kaip keičiasi šalis, kai turi progą veikti plačiau, nei leidžia jos geografinės ribos. Tačiau verta retkarčiais sustoti ir prisiminti, kad tai ne savaime suprantamas dalykas, o ilgo kelio rezultatas. 

Per du dešimtmečius Lietuva tapo Europos šeimos dalimi ne tik formaliai, bet ir vertybiškai. Įgytos galimybės palietė kiekvieną gyvenimo sritį: nuo studijų iki kelių, nuo verslo iki žmogiškojo ryšio su Europa. Gegužės 1 diena primena, kad būti ES nare nėra tik faktas. 

Tai kelias, kuriuo einame kiekvieną dieną: spręsdami problemas, naudodamiesi galimybėmis, augdami kaip valstybė, kuri ne tik gauna, bet ir prisideda. Tai diena, kai galime tyliai pasidžiaugti, kad prieš du dešimtmečius Lietuva žengė pro duris, kurios šiandien veda mus į platesnį, artimesnį pasaulį.