Bankas pateikė šokiruojančią prognozę: karas gali baigtis netrukus, analitikai piešia liūdnus pabaigos scenarijus

Kai kuriems tai atrodo ne kaip pralaimėjimas, o kaip neišvengiama realybė. Investicijų bankas „JPMorgan“ išplatino ataskaitą, kurioje teigiama, kad Ukrainos konfliktas gali būti įšaldytas iki šių metų liepos. 

Banko analitikai prognozuoja, kad visų konflikto dalyvių resursai sparčiai senka, Ukraina išnaudojo mobilizacijos galimybes, Europos ginklų atsargos seka, o JAV pradeda jausti nuovargį. Tokios aplinkybės veda link pauzės, karo sustabdymo be aiškios pabaigos.

Kodėl Putinas nesustos?

Nors skaičiuojama, kad Rusijai reikėtų 118 metų užimti visą Ukrainos teritoriją dabartiniu tempu, Kremlius neplanuoja sustoti. Šis karas – ne skaičių ar logistikos reikalas. V. Putinui tai autoriteto klausimas, o ne projektas, kurio sėkmė matuojama rentabilumu. 

Todėl kiekvienas siūlomas susitarimas yra tarsi spąstai, trukdantys pasiekti strateginį tikslą. Net ir laikinas paliaubas Maskva vertina kaip pasiruošimą naujam etapui.

Keturi galimi ateities scenarijai

Banko analitikai išskiria keturis realius scenarijus. Vienas iš jų – Ukrainos priartėjimas prie Rusijos, lėtai ir be aiškaus lūžio taško. Kitas – stipri Rytų Europos tvirtovė, ginkluota, bet ne integruota į NATO. 

Trečias – hibridinis variantas, kai Ukraina išlaiko teritorijos dalį ir gauna ribotą Vakarų paramą. Ir galiausiai, visiškas JAV atsitraukimas, kuris veda prie Ukrainos pavertimo Rusijos satelitu.

Pastarosiomis savaitėmis pastebėta, kad Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė apie 50 tūkst. karių. Tiek „Sky News“, tiek „The Moscow Times“ praneša apie artėjančią naują puolimo bangą Charkovo ir Sumu kryptimis. 

Analitikai įspėja, kad šis laikotarpis gali būti paskutinis, kai Rusija dar turi pakankamai technikos veiksmams intensyvinti, nes vėliau ją gali riboti tiek orai, tiek techninės galimybės.

Ukraina – be iliuzijų apie teritorijų susigrąžinimą

Buvęs Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas pripažino, kad stebuklų tikėtis neverta – prarastos teritorijos nebus atgautos. Jo teigimu, šalis turi ruoštis ilgalaikiam, aukštųjų technologijų pagrindu paremtam išgyvenimo karui. 

Panašiai mano ir prancūzų generolas Michelis Yakovlevas, kuris tiesiai šviesiai sako, jog nei viena pusė šiuo metu negali pasiekti lemiamos pergalės.

Europa – pasirengusi, bet be žmonių

Nors Europa skiria milžiniškus resursus gynybai, paaiškėja esminė problema - trūksta žmonių, kurie galėtų valdyti visą techniką. Nors karinės pramonės plėtra vyksta, pėstininkų, kurie ištveria, kovoja ir sugeba atlaikyti nuostolius, vis dar nėra pakankamai. 

Atsiranda siūlymų pasitelkti moteris, senjorus ar samdinius. Kai kur naudojamos net „TikTok“ kampanijos karių pritraukimui.

Kremliaus opozicijos kanalai aiškiai signalizuoja – dabartinis karas Putinui tapo tikslu savaime. Tai ne kova dėl teritorijų, o ilgalaikė strategija, per karą stiprinti savo valdžią, kontroliuoti visuomenę, slopinti opoziciją. 

Toks „nuolatinio karo“ modelis tampa Rusijos valdymo esme. Nors ekonomiškai tai gali būti nepakeliama, Kremlius tiki, kad tokiu būdu gali palaužti ne save, o Vakarus.

Trumpo vaidmuo: lemiamas ar pražūtingas?

Kol JAV prezidentas D. Trumpas dvejoja, Vakarų žiniasklaida siunčia aiškius signalus: atsitraukimas nuo Ukrainos reikštų ne tik šios šalies praradimą, bet ir paties Trumpo pralaimėjimą. 

„Forbes“ ir „Bloomberg“ rašo apie tai, kaip Ukrainos klausimas gali virsti nauju Afganistanu, o Kremlius – dominuojančia politine jėga Europoje. Spaudimas Trumpui didėja, ypač iš karinės ekspertų bendruomenės, kuri įspėja apie artėjantį Rusijos išteklių išsekimą.

Po dviejų valandų derybų tarp Putino ir Trumpo Europoje tvyro slogutis. Europos Sąjunga tęsia sankcijų politiką, tačiau be Vašingtono paramos planai atrodo silpni. 

Kremlius gavo žalią šviesą tęsti veiksmus. Dalis apžvalgininkų pabrėžia, kad Europa dabar patiria ne tik karinį, bet ir strateginį vakuumą, kuriame Kremlius jaučiasi vis tvirčiau.