Izraelio puolimas prieš Iraną: ekspertai atskleidė, kodėl atakos buvo surengtos dabar, liko žingsnis iki katastrofos

Penktadienio rytą Izraelio karinės oro pajėgos surengė smūgį prieš Iraną. Operacijoje dalyvavo daugiau kaip 200 naikintuvų – tarp jų „F-35I Adir“, „F-15I Raam“ ir „F-16I Sufa“. Smūgiais buvo siekiama ne tik susilpninti Irano kariuomenės vadovybę, bet ir neleisti Teheranui pasigaminti savo branduolinio ginklo.

Pranešama, kad per Izraelio smūgį žuvo šeši Irano branduolinių tyrimų mokslininkai. Vienas pagrindinių smūgių teko Natanz miestui, kur įsikūręs pagrindinis urano sodrinimo kompleksas. Ten buvo apgadintas vienas iš reaktorių. 

Taip pat smogta Parchin kariniam kompleksui, kuriame, kaip manoma, vykdomi branduolinio ginklo praktinio panaudojimo tyrimai.

Izraelio gynybos pajėgos paskelbė, kad Iranas artėja prie taško, iš kurio grįžti nebebus įmanoma. Pasak jų, Irano režimas jau turi sukaupęs pakankamai sodrinto urano, kad galėtų pasigaminti branduolinį ginklą per itin trumpą laiką.

Iranas branduolinę programą plėtoja jau daugiau kaip 50 metų. Dar šeštajame dešimtmetyje JAV pagal programą „Atomas taikai“ perdavė Iranui pirmąjį 5 megavatų reaktorių, kuris tapo pagrindu vėlesniems tyrimams Teherano universitete. 

1968 metais Iranas pasirašė sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir įsipareigojo naudoti branduolinę energiją tik taikiems tikslams.

1974 metais buvo įsteigta Irano atominės energijos organizacija (AEOI), o šachas Mohammad Reza Pahlavi planavo, kad per 20 metų šalis pasieks 23 tūkstančių megavatų branduolinės energijos gamybą. 

Bendradarbiauta su Vakarų Vokietijos „Kraftwerk Union“ ir Prancūzijos „Framatome“ dėl naujų reaktorių statybos. Buvo planuojami ir urano rūdos apdirbimo centrai Isfahane.

Tačiau 1979 metų islamo revoliucija sustabdė visus šiuos planus. Daugelis pradėtų reaktorių liko nebaigti ar buvo sunaikinti Irako aviacijos per Irako-Irano karą. Tik devintajame dešimtmetyje Iranas atnaujino darbus, bendradarbiaudamas su Rusija ir Kinija. Šios šalys padėjo plėtoti urano sodrinimo pajėgumus.

Devintajame dešimtmetyje Iranas pradėjo slaptą „AMAD projektą“, kurio tikslas – sukurti branduolinį ginklą iki 2004 metų. Buvo planuojama, kaip integruoti branduolinius užtaisus į balistines raketas. Tačiau trūko aukšto lygio sodrinto urano. 

2002 metais viešai paaiškėjo apie urano sodrinimo centrą Natanz mieste ir sunkiųjų vandenų gamyklą Arake. Nors oficialiai Iranas teigė, kad programa yra civiliams tikslams, šie objektai galėjo būti pritaikyti ir karinei veiklai.

Oficialiai projektas „AMAD“ buvo nutrauktas 2003 metais, bet realiai darbai nenutrūko. Tarptautinė atominės energijos agentūra (IAEA) nuolat skundėsi Irano nenoru bendradarbiauti. Iranas nuosekliai siekė didesnio nei 20 proc. urano sodrinimo, gerokai viršijant civilinės energetikos poreikius.

Tarptautinė bendruomenė pradėjo derybas su Iranu. 2015 metais buvo pasiektas susitarimas „Joint Comprehensive Plan of Action“, pagal kurį Iranas įsipareigojo riboti urano sodrinimą iki 3,67 proc., turėti ne daugiau kaip 300 kilogramų sodrinto urano ir apriboti veiklą tam tikruose objektuose. Mainais buvo sušvelnintos sankcijos.

Tačiau 2018 metais JAV pasitraukė iš susitarimo ir atnaujino sankcijas. Iranas vėl ėmė didinti sodrinimo lygį. Ypač po 2020 metais nužudyto Irano branduolinės programos architekto Mohseno Fakhrizadeho. Parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį sodrinti uraną iki 20 proc. ir diegti pažangesnes centrifugas.

2023 metais Iranas jau turėjo apie 60 proc. sodrintą uraną. Naujausiais IAEA duomenimis, 2025 metų gegužės pabaigoje Iranas turėjo apie 400 kilogramų urano, sodrinto iki 60 proc.

Šiuo metu Iranas turi visą infrastruktūrą, reikalingą branduolinei bombai pagaminti – nuo urano kasyklų Sāqand ir Kūh-e Nārīgān iki urano apdirbimo „yellowcake“ produktu, kuris vėliau sodrinamas Natanz ir Komo objektuose. 

Organizacija „Iran Watch“ kovo mėnesį skelbė, kad Iranas galėtų pagaminti penkis branduolinius užtaisus per savaitę, o aštuonis – per dvi savaites.

Vis dėlto 60 proc. sodrinimo lygis dar nėra pakankamas branduoliniam ginklui, tam reikia 90 proc. sodrinto urano. Tik jį pasiekus Teheranas galėtų sukurti branduolinį ginklą, tinkamą sumontuoti ant balistinių raketų. Iki tol išlieka technologinių iššūkių.

Po naujausio Izraelio smūgio Teheranas, kaip skelbiama, galėjo duoti nurodymą dar labiau spartinti branduolinio ginklo kūrimą. Kol kas lieka neaišku, ar Iranui pavyks šį ginklą realiai sukonstruoti.