JAV sulaukė grėsmingo Kinijos perspėjimo: amerikiečiai žaidžia su ugnimi, įspėjama dėl galimo rimto konflikto

Pekinas kategoriškai atsisakė toleruoti bet kokius bandymus Taivano klausimą naudoti kaip derybų įrankį, tokius veiksmus Kinija įvardijo kaip „žaidimą su ugnimi“.

Šis griežtas atsakas pasirodė netrukus po to, kai JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas viešai apkaltino Kiniją pasirengimu galimai invazijai į Taivaną. 

Jis šiuos komentarus išsakė Singapūre vykusio saugumo forumo „Shangri-La Dialogue“ metu, kuris laikomas svarbiausiu gynybos ir saugumo susitikimu Azijoje.

Oficiali nota protestui – Kinija sureagavo be užuolankų

Likus vos kelioms minutėms iki vidurnakčio vietos laiku, Kinijos URM paskelbė, kad oficiali protesto nota buvo perduota JAV diplomatams. Joje Pekinas aiškiai išdėstė - Vašingtonas neturėtų naudoti Taivano klausimo kaip spaudimo sverto prieš Kiniją. 

Tokios pozicijos esą ne tik pavojingos, bet ir kelia riziką eskalacijai.

„JAV neturi naudotis Taivanu kaip derybiniu įrankiu tam, kad apribotų Kinijos galimybes. Toks elgesys pavojingas, tai žaidimas su ugnimi“, – teigiama Kinijos išplatintame pareiškime.

Kinija rengiasi jėgos panaudojimui

P. Hegsethas savo kalboje teigė, kad Kinija realistiškai ruošiasi panaudoti karinę jėgą tam, kad pakeistų jėgų balansą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Toks viešas JAV aukšto rango pareigūno pasisakymas tapo tiesioginiu iššūkiu Pekinui.

Kalboje taip pat dalyvavo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, tačiau didžiausią reakciją sukėlė būtent P. Hegsetho retorika, kuria abejojama Kinijos ketinimų taikingumu Taivano atžvilgiu.

Pekinas ignoruoja forumą

Kinija šiais metais nusprendė neatsiųsti savo atstovo į „Shangri-La Dialogue“ forumą. Pagrindinė to priežastis – Pekino laikysena, kad Taivano klausimas yra grynai vidaus reikalas, o bet koks išorinis įsikišimas laikytinas kišimusi į šalies suverenitetą.

Pekinas laikosi pozicijos, kad Taivanas yra neatskiriama Kinijos dalis, o bet kokios diskusijos šia tema tarptautiniuose forumuose yra nepriimtinos. Tokiu būdu Kinija siekia parodyti, jog nesutinka su jokia forma tarptautinio „legitimizavimo“ Taivano nepriklausomybei ar net autonomijai.

Pastaroji diplomatinė konfrontacija tik dar kartą patvirtina, kad Taivanas išlieka viena svarbiausių geopolitinių trinties taškų tarp JAV ir Kinijos. Kol Vašingtonas remia Taivano gynybinius pajėgumus, Pekinas vis dažniau kalba apie „raudonąsias linijas“, kurias peržengus pasekmės esą gali būti rimtos.

Kyla vis daugiau klausimų, ar retorika netaps realiais kariniais veiksmais, ypač vertinant pastarųjų metų įtampą Pietų Kinijos jūroje ir JAV karinių laivų vizitus netoli Taivano krantų. Jei abi pusės neieškos dialogo, galimos rimtos pasekmės ne tik Azijos, bet ir pasaulio saugumui.