Netikėti įvykiai Japonijoje: premjerė paleidžia šalies parlamentą ir laukia tautos verdikto

Apie tai ji pranešė sausio 19 d. Tokijuje vykusioje spaudos konferencijoje, likus kelioms dienoms iki naujos parlamento sesijos pradžios.

Parlamento paleidimas numatytas sausio 23 d., kai žemieji rūmai turėtų susirinkti į eilinę sesiją. Rinkimų kampanija prasidės sausio 27 d., o balsavimas vyks vos po 16 dienų nuo parlamento paleidimo. Tai bus trumpiausias rinkimų laikotarpis Japonijos pokario istorijoje.

Takaichi pabrėžė, kad būtina kreiptis į rinkėjus dėl pasitikėjimo valdančiąja koalicija, suformuota 2025 m. spalį Liberalų demokratų partijos ir „Japonijos naujovių partijos“. Ji pareiškė norinti, kad „tauta pati nuspręstų, ar ji tinkama eiti ministrės pirmininkės pareigas“, ir pabrėžė, kad savo politinę ateitį „dedanti ant kortos“ šiuose rinkimuose.

Šis sprendimas buvo netikėtas, nes ankstesni Atstovų rūmų rinkimai įvyko tik 2024 m. spalį, o privalomas kito šaukimo terminas turėjo baigtis ne anksčiau kaip 2028 m.

Japonijos politikos analitikai mano, kad parlamento paleidimas ir pirmalaikių rinkimų paskelbimas turi keletą svarbių tikslų: sustiprinti trapią valdančiosios koalicijos daugumą žemuosiuose rūmuose, užsitikrinti rinkėjų paramą ekonominių ir socialinių iššūkių – visų pirma augančių pragyvenimo išlaidų – akivaizdoje, taip pat gauti aiškų mandatą ekonominėms ir biudžetinėms iniciatyvoms įgyvendinti. Tarp jų – mokesčių mažinimas, išlaidų skatinimas ir šalies gynybinių pajėgumų stiprinimas.

Remiantis „Reuters“ duomenimis, Takaichi ketina pasinaudoti išaugusiu jos vyriausybės populiarumu, kad sustiprintų savo politinės stovyklos pozicijas parlamente ir įtvirtintų paramą planuojamoms reformoms.

Analitikai pažymi, kad toks žingsnis – paleisti parlamentą taip anksti po ankstesnių rinkimų – Japonijos politikoje yra retas. Paprastai biudžeto svarstymai ir jo tvirtinimas vyksta pilnos sudėties parlamente, tad parlamento paleidimas iki baigiant svarbiausias diskusijas kelia diskusijų net tarp vyriausybės sąjungininkų.

Be to, rinkėjų dėmesio sutelkimas į rinkimus gali būti siejamas ir su siekiu konsoliduoti elektoratą aplink vyriausybės ekonominę programą, kuri numato išlaidų skatinimą ir galimą mokesčių mažinimą, nepaisant didėjančio spaudimo valstybės finansams.

Vasario 8 d. rinkimuose bus iš naujo renkami visi 465 Atstovų rūmų mandatai: 289 jų – vienmandatėse apygardose, o 176 – pagal proporcinę sistemą.

Toks visuotinis elektorato telkimas laikomas ne tik dabartinės vyriausybės palaikymo patikrinimu, bet ir svarbiu etapu, lemsiančiu Japonijos politinius prioritetus artimiausiems metams, atsižvelgiant į ekonominius sunkumus ir sudėtingą, bet valdomą užsienio politikos situaciją.

Sanae Takaichi į ministrės pirmininkės pareigas buvo paskirta tik 2025 m. spalį, po jos pirmtako atsistatydinimo. Ji tapo pirmąja Japonijos istorijoje moterimi, užėmusia šį postą.

Takaichi, buvusio konservatyvaus premjero Shinzo Abės protežė ir savęs vadinama Margaret Thatcher gerbėja, Japonijoje dažnai vadinama „geležine ledi“.

Rinkimų procesas vyks labai sparčiai: nuo parlamento paleidimo iki balsavimo dienos praeis vos 16 dienų, todėl visoms politinėms jėgoms teks veikti itin greitu ir įtemptu politiniu ritmu.

Šie rinkimai bus pirmasis didelis visuotinis balsavimas nuo Takaichi paskyrimo į premjerės postą ir gali nulemti, ar jai pavyks tęsti šalies vairavimą bei sustiprinti savo partijos ir koalicijos pozicijas parlamente.