Pasaulis suglumęs: iš nevilties Rusija atakuoja Ukrainą raketomis, skirtomis eksportui

Žymuo „E“ aiškiai rodo, kad tai yra eksportui skirtas, o ne Rusijos ginkluotosioms pajėgoms numatytas variantas. Tai – pirmasis dokumentuotas tokios amunicijos panaudojimo atvejis kare prieš Ukrainą.

Pats 48N6E2 tipo raketos korpusas yra apie 7,5 metro ilgio, ji gali skrieti daugiau nei šešis kartus didesniu nei garso greičiu (virš Mach 6), o jos veikimo nuotolis siekia iki 200 kilometrų. Raketai būdingas pusiau aktyvus radiolokacinis valdymas ir skeveldrinė kovinė galvutė, sverianti apie 180 kilogramų.

Ši amunicija įprastai skirta naikinti lėktuvus, sparnuotąsias ir balistines raketas, tačiau kare prieš Ukrainą Rusija ją naudoja modifikuotu būdu – kaip smogiamąją priemonę prieš antžeminius taikinius. Toks technologijos pritaikymas rodo rimtus Rusijos standartinės raketinės ir sparnuotosios amunicijos trūkumus ir verčia Maskvą griebtis eksportinių atsargų.

Rusija smogia Ukraina ginklais, skirtais Indijai

Pastarosiomis dienomis Ukrainoje vyravo stiprūs šalčiai, o tai teoriškai sudarė palankias sąlygas Rusijai masiškai bombarduoti miestus ir sąmoningai kelti humanitarinę krizę. Tačiau, kaip aiškina analitikai, Maskva šių sąlygų neišnaudojo maksimaliai. Viena iš pagrindinių priežasčių – paprasčiausiai trūksta raketų tokio masto atakoms.

Savo atsargos iš esmės senka, naudojama tik tai, kas dabar pagaminama, todėl Rusija pradeda naudoti sistemas ir raketas, kurios buvo skirtos eksportui sąjungininkams. Ekspertų vertinimu, tai akivaizdžiai rodo Rusijos kariuomenės ir viso gynybos sektoriaus desperaciją.

Labiausiai tikėtina, kad šios raketos iš pradžių buvo skirtos Indijai, nors svarstoma ir Irano kryptis. 2018 metais Naujasis Delis pasirašė 5,43 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį dėl penkių S‑400 pulkų pirkimo, planuojant, kad visos sistemos bus pristatytos iki 2023 metų.

Iki šiol Indijai pristatyti tik trys kompleksai. Ypač įdomu tai, kad ketvirtojo komplekso pristatymas numatytas tik 2026 m. gegužę, o penktojo – 2027 m. Tokius vėlavimus lemia karas Ukrainoje, sankcijos ir Indijos atsargų išeikvojimas per operaciją „Sindoor“, kuri 2025 m. pavasarį buvo vykdoma prieš Pakistaną.

Ekspertai pažymi, kad Indija šiuo metu yra vienintelė šalis, vis dar laukianti naujų S‑400 sistemų. Todėl itin tikėtina, kad Ukrainoje aptiktos 48N6E2 raketos buvo skirtos būtent šiam Indijos užsakymui.

Didėjantys Rusijos kariuomenės sunkumai

Analizėse taip pat minimas ir Iranas. Teheranas turi senesnes S‑300PMU2 sistemas, kurios jam buvo pristatytos 2016 metais. Jos patyrė nuostolių per Izraelio smūgius 2024–2025 metais. Pranešimai apie S‑400 tiekimą Iranui 2025 metais, kaip dabar aiškėja, daugiausia susiję tik su bandymais ir poligoniniais testais.

Eksportiniai S‑300PMU2 kompleksai anksčiau buvo parduoti Alžyrui, Azerbaidžanui, Kinijai ir Sirijai, tačiau šiuo metu aktyvus ir reikšmingas kontraktas galioja tik su Indija. Analitikų vertinimu, 48N6E2 raketų panaudojimas kare prieš Ukrainą rodo, kad Rusija savo karo poreikius iškelia aukščiau ilgalaikių įsipareigojimų užsienio partneriams.

Šis atradimas dar kartą pabrėžia gilų Rusijos gynybos pramonės krizės mastą. Karas reikalauja milžiniškų priešlėktuvinės amunicijos kiekių, todėl vėluoja eksportiniai kontraktai ir smarkiai nukenčia Maskvos, kaip patikimo ginklų tiekėjo, reputacija.

Indijai ši situacija taip pat labai nepalanki: vėluojant tiekimui ir išaugus rizikai, gali susidaryti ilgalaikis modernios priešlėktuvinės ginkluotės trūkumas. Esant nuolatinėms įtampoms su Pakistanu ir Kinija, tai yra rimtas strateginis iššūkis.

Dar sudėtingesnė padėtis gali susiklostyti Iranui. Analitikai neatmeta, kad išpuolis prieš šią šalį gali įvykti jau artimiausiomis savaitėmis, o realių S‑400 sistemų pristatymų trūkumas atskleidžia objektyvias Rusijos gebėjimų ribas. Ukrainos ekspertų atradimas gali dar labiau sumenkinti Rusijos pozicijas pasaulinėje ginklų rinkoje.