Skandalas Briuselyje: diplomatinę prieigą turėjęs policininkas apkaltintas šnipinėjimu, minimas ir Kinijos pėdsakas

Kol vietos teisėsauga pradeda vidaus tyrimą, iš žiniasklaidos sklinda nerimą kelianti informacija apie galimus ryšius su Kinijos žvalgybos struktūromis. Įtariama, kad pareigūnas galėjo būti pasirinktas dėl savo prieigos prie tarptautinių ryšių, o jo perduota informacija galėjo būti naudojama ne tik stebėjimui, bet ir geopolitiniam spaudimui. 

Šis įvykis iškelia nepatogius klausimus apie saugumo sistemų patikimumą Europos Sąjungoje. Ar tikrai užtikrinamas pakankamas pareigūnų patikrinimas, kai kalbama apie darbą šalia pačių svarbiausių institucijų? Ar tokio pobūdžio rizika buvo įvertinta laiku? Viena aišku – ši byla neapsiribos tik Belgija. Saugumo spragos, atsiradusios pačioje ES širdyje, taps bendra Europos problema.

Įtartina veikla tarp diplomatų šešėlių

Įtariamasis dirbo Briuselio miesto vietos policijos padalinyje, atsakingame už saugumą aplink Europos institucijas. Šis regionas laikomas vienu jautriausių ne tik Belgijoje, bet ir visoje Europoje – čia įsikūrę Europos Komisija, Europos Taryba, NATO būstinė, o diplomatinis judėjimas kone nenutrūkstamas.

Pagal pateiktą informaciją, pareigūnas galėjo būti verbuotas būtent dėl savo darbo pobūdžio – jis turėjo priėjimą prie informacijos, kuri gali būti itin vertinga užsienio žvalgyboms. Tokia prieiga apima ir stebėjimo duomenis, kontaktus su užsienio atstovybėmis bei galimybę fiksuoti diplomatinį judėjimą sostinėje.

Kol kas policija teikia tik minimalų komentarą – oficialiai patvirtinta, kad vyksta vidaus tyrimas, tačiau išsamios informacijos apie įtariamojo veiksmus ar ryšius neatskleidžiama.

Kinijos šešėlis bylos fone

Nors išsamios informacijos apie šnipinėjimo pobūdį ar perduotą informaciją kol kas trūksta, jau anksčiau spaudoje skelbta, kad pareikšti kaltinimai gali būti susiję su Kinijos žvalgybinėmis struktūromis. Šaltiniai, susipažinę su tyrimo eiga, nurodo, kad Belgijos saugumo tarnybos tiria, ar pareigūnas galėjo perduoti informaciją ir Rusijos pusėms.

Tai nėra pirmas kartas, kai Belgijos saugumo sistema patiria išorinių jėgų spaudimą. Dar šių metų pradžioje buvo paviešinta, kad tarp 2021 ir 2024 metų Kinijos kibernetiniai įsilaužėliai buvo prasiskverbę į Belgijos valstybės saugumo sistemas. Tuomet buvo užfiksuoti bandymai pasiekti slaptažodžiais saugomus duomenis, perimti diplomatinius laiškus ir net identifikuoti jautrias institucijų silpnąsias vietas.

Turint omenyje šį kontekstą, įvykis su policininku neatrodo kaip atsitiktinis. Greičiau tai – dar viena mozaikos dalis, rodanti kryptingas pastangas perimti informaciją apie Europos Sąjungos veiklą iš vidaus.

Europos institucijos reaguoja – stebima ne tik Belgija

Atsižvelgiant į situacijos rimtumą, Europos Komisija paskelbė, kad formuojama speciali darbo grupė, kuri analizuos visus su incidentu susijusius aspektus. Akcentuojama, kad stebima ne tik Belgijos padėtis – kitose šalyse taip pat fiksuojama padidėjusi rizika.

Ne per seniausiai skelbta apie įtarimus, jog Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas galėjo siųsti savo žvalgus į ES institucijas. Tai rodo, kad saugumo problema jau peržengė dvišalius konfliktus – kalbama apie sistemingą Europos vidaus struktūrų silpninimą.

Belgija, būdama centrine Europos Sąjungos sostine, tampa ypač pažeidžiama. Kasdien per šią šalį keliauja šimtai diplomatų, šimtai konfidencialių susitikimų vyksta būtent Briuselyje. Todėl net vieno pareigūno veikla gali turėti sunkiai pamatuojamų pasekmių.

Ką reiškia „turėti prieigą“?

Neretai viešojo saugumo pareigūnai laikomi tiesiog tvarką palaikančiais darbuotojais, tačiau jų veiklos spektras dažnai yra gerokai platesnis. Darbas ES institucijų pašonėje apima stebėjimo sistemų priežiūrą, kontrolę prie įėjimų, koordinavimą su ambasadų atstovais ir netgi informacijos perdavimą tarp saugumo tarnybų.

Tokioje aplinkoje dirbantis pareigūnas neišvengiamai tampa svarbios informacijos saugotoju – net jei jis pats nėra tiesiogiai susijęs su diplomatine veikla. Jo užduotys, kontaktai, žemėlapiai, darbo grafikai – visa tai gali būti vertinga tiems, kurie nori „pažvelgti į užkulisius“.

Jeigu šie įtarimai pasitvirtins, tai gali tapti viena rimčiausių šnipinėjimo bylų, kada nors iškeltų Belgijos vidaus sistemoje.

Tylūs žmonės – triukšmingos pasekmės

Kol kas nei Belgijos teisėsauga, nei tarptautinės institucijos neskelbia daugiau detalių apie pareigūną. Nežinoma nei jo amžius, nei tarnybos trukmė, nei konkretūs jo veiksmai, lėmę kaltinimų pareiškimą. Tačiau net ir nedidelis nutekėjimas gali kainuoti labai daug.

Europoje vis dažniau pasigirsta raginimų griežtinti ne tik sienų kontrolę, bet ir vidines saugumo patikras. Ypač aktualus tampa klausimas, kiek patikimai patikrinami valstybės tarnautojai ir ar užtenka turimų mechanizmų pastebėti galimus pavojus dar prieš jiems įvykstant.

Ši byla tik dar kartą primena, kad šnipinėjimas nebūtinai reiškia filmų vertus scenarijus su pasiklausymo įranga ar slaptais lagaminais. Kartais pakanka uniformuoto pareigūno, einančio iš pažiūros kasdienes pareigas, bet galinčio priimti lemtingus sprendimus.

Ar šis įvykis taps signaliniu švyturiu visoms Europos valstybėms – parodys artimiausi mėnesiai. Tačiau dabar jau aišku viena: šnipinėjimas ES širdyje nebėra hipotetinė grėsmė. Tai – realybė, kurios ignoruoti niekas nebegali.