Specialistai įspėja dėl mirtinos kaitros: karščiai kelia grėsmę milijonams žmonių, to mūsų kūnai gali neatlaikyti

Tokiu atveju oras nekinta, cirkuliacija sustoja, debesuotumas sumažėja, o saulės spinduliai be kliūčių įkaitina paviršių iki kritinės ribos. Dėl to temperatūra ir drėgmė pasiekia sveikatai grėsmingas aukštumas.

Šiuo metu virš rytinės JAV dalies tvyranti karščio banga grasina daugiau nei 170 mln. gyventojų. Kai kur juntamoji temperatūra jau viršijo net tradiciškai karščiausiose vietovėse, pavyzdžiui, Finikse, Arizonoje, fiksuojamus rodiklius.

Meteorologai pabrėžia, kad didžiausią pavojų kelia ne tik pati kaitra, bet ir santykinė oro drėgmė. Esant dideliam drėgnumui, prakaitas beveik nevyksta garavimo būdu, todėl kūnas praranda galimybę efektyviai vėsintis ir greitai perkaista.

Specialistai naudoja „šlapio termometro“ temperatūros rodiklį, kuris atspindi realią šilumos apkrovą žmogaus organizmui. 

Ilgai manyta, kad kritinė riba yra apie 35 laipsnius Celsijaus, tačiau nauji Pensilvanijos valstybinio universiteto tyrimai rodo, jog mirtinas poveikis gali prasidėti ir ties 30,6 laipsnio esant 100 proc. drėgmei. 

Pasak tyrėjų, tokios sąlygos gali tapti mirtinos net sveikiems žmonėms, o ypač pavojingos – senjorams, vaikams, lėtinėmis ligomis sergantiems ar lauke dirbantiems asmenims.

Kaitra smogia vis plačiau

Įspėjimai dėl ekstremalių sąlygų šiuo metu galioja nuo Meino valstijos iki Šiaurės Karolinos pakrantės. Pietryčių valstijose juntamoji temperatūra kai kur viršija 46 laipsnius Celsijaus, o naktimis karštis beveik neatslūgsta, nepalikdamas organizmui galimybės atsistatyti. 

Ekspertai akcentuoja, kad būtent naktinės temperatūros neatslūgimas yra vienas pavojingiausių šios bangos aspektų – kūnas negauna poilsio, o šilumos stresas kaupiasi.

Papildomą poveikį juntamąjai temperatūrai daro ir žemės ūkio augalai. JAV „kukurūzų juostoje“ vyksta vadinamasis „kukurūzų puodo“ efektas, kuomet augalai per lapus išskiria drėgmę, kuri dar labiau didina santykinę oro drėgmę. 

Tai, pasak klimatologų, gali vietinę temperatūrą pakelti dar keliomis dešimtimis laipsnių pagal Farenheito skalę, stiprindama pavojų žmonėms ir gyvūnams.

Klimato kaita ir ateities scenarijai

Mokslininkai pabrėžia, kad klimato kaita lemia vis dažnesnes ir intensyvesnes tokio tipo karščio bangas. Atmosfera dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų gali išlaikyti daugiau drėgmės, o tai reiškia dažnesnį kritinės drėgmės ir karščio derinį.

Per artimiausius kelis dešimtmečius tokios sąlygos gali tapti norma ne tik tropikuose, bet ir vidutinio klimato zonose, įskaitant JAV vidurio vakarus ir pietus.

Pasak Nacionalinės ligų kontrolės ir prevencijos centro, JAV dėl karščio kasmet miršta apie 2 tūkst. žmonių, tačiau tikroji statistika gali būti gerokai didesnė. Prognozuojama, kad ekstremalios bangos truks ilgiau, apims didesnius regionus ir bus intensyvesnės. 

Be to, didėjant karščiui augs ir gaisrų rizika, kaip jau dabar nutiko Oregone bei Jutoje, kur sausra ir vėjas sukūrė pavojingas sąlygas.

Ekspertai ragina imtis kompleksinių priemonių, nuo individualių apsaugos veiksmų, tokių kaip nuolatinis skysčių vartojimas ir buvimas pavėsyje, iki valstybinių ir tarptautinių sprendimų dėl klimato kaitos mažinimo. 

Kaip pabrėžia mokslininkai, prisitaikyti vien oro kondicionieriais nepakaks ir reikės sisteminių pokyčių, kad žmonija galėtų saugiai gyventi vis karštesniame pasaulyje.