Teismas atmetė kaltinimus rusų šešėlinei tanklaivių flotilei priskiriamiems jūreiviams dėl sugadintų kabelių

Laivas, siejamas su Rusijos vadinamąja šešėline tanklaivių flotile, buvo kaltinamas tyčiniu penkių povandeninių kabelių sugadinimu Suomijos įlankoje dar 2024 metų gruodžio mėnesį.

Šis atvejis iš pradžių buvo laikomas viena iš rimčiausių hibridinio karo provokacijų regione, galinčių turėti ilgalaikių pasekmių tiek Suomijos saugumui, tiek visos Baltijos jūros komunikacijų infrastruktūrai. Tačiau teismas nusprendė kitaip – argumentuodamas jurisdikcijos stoka, jis pripažino, kad Suomijos teisėsauga neturi teisės persekioti užsienio valstybėse registruoto laivo įgulos.

Tarptautinė teisė prieš nacionalinius interesus

Helsinkio apygardos teismas savo sprendimą grindė tarptautine jūrų teise, kuri reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę laivuose, plaukiojančiuose po užsienio vėliava. 

Tanklaivis „Eagle S“ buvo registruotas Kuko salose, o įgulos nariai – tai kapitonas Davitas Vadatchkoria iš Gruzijos, pirmasis šturmanas Robertas Egizarianas ir antrasis šturmanas Santoshas Kumaris Chaurasia iš Indijos – nėra Suomijos piliečiai ar nuolatiniai gyventojai.

Teismo išaiškinimu, pagal tarptautinę konvenciją, atsakomybė už tokio pobūdžio nusikaltimus tenka arba laivo registracijos šaliai, šiuo atveju – Kuko saloms, arba šalių, kurių piliečiai yra įgulos nariai, nacionalinėms teisėsaugos institucijoms.

Tai reiškia, kad net jei pažeidimas įvyko Suomijos teritoriniuose vandenyse ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, šalis neturi galimybių savarankiškai persekioti įgulos narių be papildomų tarptautinių procedūrų ar bendradarbiavimo sutarčių.

Incidentas, kuris sukrėtė regioną

Požeminiai kabeliai, kuriuos sugadino „Eagle S“, buvo itin svarbūs tiek komunikacijai, tiek energetikai – jie jungė Suomiją su Estija, Švedija ir kitais Baltijos regiono partneriais. 

Po incidento kilo rimtas diplomatinis susirūpinimas dėl galimų Maskvos veiksmų, siekiant destabilizuoti regioną naudojant hibridinę laivybą – laivus, oficialiai dirbančius komerciniais tikslais, bet iš tikrųjų vykdančius sabotažo misijas.

Nors Suomijos žvalgybos ir saugumo tarnybos tuomet pateikė duomenų apie tanklaivio netipinius manevrus, ilgą buvimą vienoje vietoje netoli kabelių trasos ir net iškeltą įtarimą dėl sąmoningo kabelių pažeidimo inkaru, teismui tai nebuvo pakankama priežastis peržengti tarptautinės teisės ribas.

Politinis nusivylimas ir teisinė realybė

Suomijos vidaus reikalų ministerija jau išreiškė nusivylimą dėl teismo sprendimo, tačiau pabrėžė, kad Suomija laikysis visų tarptautinių įsipareigojimų. Valstybės atstovai neatmetė galimybės kreiptis į Kuko salų, Indijos ir Gruzijos teisėsaugos institucijas su prašymais pradėti tyrimus savo šalyse.

Tuo pat metu Europos Sąjunga paragino peržiūrėti teisines spragas, kurios leidžia hibridinio pobūdžio išpuoliams likti be atsakomybės. Europos Komisijos vidaus saugumo komisaras pareiškė, kad būtina stiprinti bendrą ES jūrinę saugumo strategiją ir numatyti naujus mechanizmus atsakomybei už infrastruktūros sabotažą.

Kas toliau?

Įgulos nariai šiuo metu jau paliko Suomijos teritoriją ir, anot neoficialių šaltinių, grįžo į savo gimtąsias šalis. Laivas „Eagle S“, kuris iki šiol laikomas vienu iš dešimčių „šešėlinių tanklaivių“, susijusių su Rusijos naftos eksporto apeinamaisiais maršrutais, tęsia reisus.

Suomijos pareigūnai tikisi, kad tarptautinis spaudimas padės bent dalinai išspręsti situaciją, tačiau šis incidentas dar kartą parodė, kaip lengvai infrastruktūra gali tapti geopolitinio karo įrankiu. Nors teisinės procedūros neleidžia Suomijai tiesiogiai nubausti įtariamųjų, pats faktas, kad tokie išpuoliai gali vykti tarptautinės teisės šešėlyje, kelia rimtų klausimų visai tarptautinei bendruomenei.

Šiuo metu vykdomas detalesnis tyrimas dėl galimo koordinavimo su Rusijos karinėmis ar žvalgybos struktūromis, tačiau atsakymų gali tekti laukti ilgai. Iki tol Baltijos jūra išlieka ne tik prekybos ir energetikos arterija, bet ir potenciali geopolitinių žaidimų scena.