Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs pasitraukti iš pareigų po karo su Rusija: „Mano tikslas – ne rinkimai“

Šie žodžiai nuskambėjo ne iš politinės strategijos perspektyvos, bet iš žmogiškos pozicijos – prezidentas teigė, jog jo pagrindinis tikslas šiuo metu nėra valdžia ar rinkimai, o karo užbaigimas ir šalies išsaugojimas. 

Tai buvo viena aiškiausių žinučių iš Zelenskio pastaruoju metu, rodančių, kad jis rimtai svarsto atsitraukti nuo politinės scenos po pergalės ar taikos susitarimo.

Tikslas – karo pabaiga, o ne valdžios išlaikymas

„Jeigu baigsime karą su rusais – taip, esu pasiruošęs neiti į rinkimus. Tai nėra mano tikslas“, – sakė Zelenskis interviu metu. Anot jo, pagrindinis siekis nuo pat pradžių buvo būti su savo šalimi sunkiausiu laikotarpiu, padėti jai išlikti ir pasipriešinti okupacijai.

Zelenskis taip pat pridūrė, jog jeigu būtų pasiektos paliaubos, jis ketintų kreiptis į Aukščiausiąją Radą su prašymu organizuoti rinkimus. Vis dėlto kol kas apie konkrečius terminus ar datas nekalbama – tai priklausys nuo situacijos fronte ir derybų progreso.

Prezidento rinkimai buvo sustabdyti dėl karo

Pagal Ukrainos Konstituciją, prezidento rinkimai turėjo vykti 2024 metais, tačiau šis procesas buvo sustabdytas įsigaliojus karo padėčiai. Ji buvo paskelbta po to, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją. Nuo to laiko Zelenskis išliko aktyvus ne tik vidaus politikoje, bet ir tarptautinėje arenoje.

Nepaisant kritikos iš Rusijos pusės, kuri nuolat kvestionuoja Zelenskio teisėtumą ir vadovavimo legitimumą, Ukrainos visuomenė iš esmės išlaiko pasitikėjimą prezidentu. Nors pastaruoju metu jo reitingai patyrė smukimą po su korupcija susijusių skandalų, naujausia apklausa rodo, kad apie 59 proc. ukrainiečių vis dar pasitiki Zelenskiu, o 34 proc. – ne.

Susitikimas su Trumpu ir JAV parama

Zelenskis šią savaitę lankėsi Jungtinėse Valstijose, kur dalyvavo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ir susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Šio vizito metu jis dar kartą akcentavo, jog Kyjivas siekia gauti naujos kartos tolimojo nuotolio ginklų iš Vašingtono.

„Jeigu Maskva atsisako baigti karą, Kremliaus pareigūnai turėtų žinoti, kur yra artimiausias slėptuvės įėjimas“, – sarkastiškai pareiškė Zelenskis, duodamas suprasti, kad Ukraina nesitrauks iš kovos ir toliau sieks priešintis agresijai.

Reakcija iš Rusijos – grėsmės

Į šį komentarą reagavo buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, dabar užimantis Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas. Jis socialiniuose tinkluose paskelbė, kad Rusija turi ginklų, nuo kurių nesaugos jokios slėptuvės. Ir amerikiečiai turėtų tai prisiminti.

Tokios retorinės grėsmės jau tapusios įprastu Rusijos komunikacijos įrankiu, tačiau jos neišmuša Zelenskio iš vėžių. Per daugiau nei trejus su puse metų trunkantį karą, jis išlaikė stiprią viešąją poziciją – kalbėjo tautai kiekvieną dieną, lankėsi fronte, dirbo diplomatinį darbą užsienyje.

Karo pabaigos scenarijai vis dar migloti

Kol kas lieka neaišku, kada ir kokiomis sąlygomis galėtų baigtis karas. Rusija tęsia atakas prieš Ukrainos miestus naudodama šimtus dronų ir raketų. Ukraina taip pat atakuoja – tačiau jos dronų operacijos orientuotos į karinius objektus ir energetinę infrastruktūrą, mastas gerokai mažesnis.

Tačiau faktas, kad Zelenskis prabilo apie galimą pasitraukimą po karo, rodo brandų politinį toną. Ne valdžia, o rezultatas jam atrodo svarbiausias. Kol kas jis lieka poste, bet labai aiškiai siunčia žinutę: jo misija – ne būti prezidentu amžinai, o išvesti Ukrainą iš karo. Kai tai bus padaryta – laikas eiti.