B.Fraserio istorija, kuri priverčia susimąstyti: dingo ir viską prarado, po metų tylos grįžo su „Oskaru“ rankose

Lina Snarskienė , 2025-05-15, 19:54
0
B.Fraserio istorija, kuri priverčia susimąstyti: dingo ir viską prarado, po metų tylos grįžo su „Oskaru“ rankose

Kartais būna, kad ekrane rodytas veidas tampa toks artimas, jog atrodo, kad jis niekada nedings. Tarsi šeimos narys, tik gyvenantis kitoje realybėje. Brendanas Fraseris vienu metu buvo kaip tik toks: visų mylimas, kiekviename filme pastebimas, nuo komedijų iki nuotykių, nuo dramų iki fantastikos. Bet kažkur apie 2008 metus jis tiesiog dingo. Tyliai, be skandalo. Ir niekas nesuprato – kas nutiko?

Jo vardas nebedominavo antraštėse, veidas nebesimatė ant afišų, o paskutinius kelerius metus daugelis tiesiog pagalvodavo: „O tai kur jis dingo?“ Ir kaip dažnai nutinka, kai viskas nutyla – atsiranda įvairiausių spėlionių. Vieni sakė, kad pasitraukė savo noru, kiti kalbėjo apie ligas ar priklausomybes. Bet atsakymai atėjo tik vėliau ir jie buvo labai žmogiški: skausmingi, netikėti.

Kai Brendanas Fraseris vėl pasirodė ir ne tiesiog su vaidmeniu, o su „Oskaru“ rankose, tai nebuvo tik triumfo akimirka. Tai buvo sugrįžimas iš tylos, kurią retas sugeba ištverti. Ir būtent šis kontrastas tarp dingimo ir šlovingo grįžimo padarė šią istoriją ne tik svarbią, bet ir labai artimą.

Pakilimas, kuris žadėjo viską

Brendanas Fraseris devintajame dešimtmetyje į ekranus atėjo tyliai, bet vos po kelių metų buvo visur. Filme „Encino Man“ jis sužavėjo kaip keistokas, bet šiltas urvinis žmogus. „George of the Jungle“ padarė jį seksualiniu simboliu ir šeimų numylėtiniu tuo pačiu metu. Bet tikras sprogimas įvyko su „The Mummy“ trilogija. 

B. Fraseris tapo pasaulinio masto žvaigžde – žmogumi, kuris galėjo tempti bet kokį filmą ant savo pečių. Jo talentas buvo daug platesnis nei vien veiksmas ar juokas. Brendan sugebėdavo parodyti gilumą net ir paprastesniuose vaidmenyse. Jis turėjo tą retą savybę – būti ir artimas, ir didingas tuo pačiu metu. Ir tada viskas sustojo.

Tylos metai: kas nutiko?

Fraseriui tiesiog nebesiūlė vaidmenų. Tuo pačiu metu, kai jo bendraamžiai rinko apdovanojimus ir toliau karaliavo Holivude, Brendan pasitraukė į šešėlį. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad jis pasirinko tylą, tačiau realybė buvo kitokia. 2018 metais „GQ“ interviu metu aktorius pagaliau atvirai prabilo. 

Vienas iš Holivudo užkulisių vadovų prie jo seksualiai priekabiavo 2003 metais. Šis įvykis paveikė Brendaną ne tik psichologiškai, bet ir karjeros prasme – po to jis pastebėjo, kad jo kvietimų vaidinti tiesiog neliko. Fraseris pripažino, kad ilgą laiką jautėsi išstumtas, nepageidaujamas ir jis tuo metu neturėjo jėgų kovoti.

Prie to prisidėjo ir kitos gyvenimo žaizdos: skaudžios skyrybos, santykių su vaikais komplikacijos, o svarbiausia – sunki fizinė sveikatos būklė. Vaidindamas įvairiuose veiksmo filmuose jis patyrė tiek traumų, kad turėjo net kelias operacijas, įskaitant nugaros, kelio ir balsų stygų. Būtent tai paaiškina ir kodėl jo laikysena, išvaizda ir balso tonas pasikeitė – tai ne metai, tai skausmo palikimas.

Sugrįžimas, kuris virto istorija

Po beveik dešimtmečio tyloje, Brendanas po truputį pradėjo grįžti. Nedideli vaidmenys, serialai, maži projektai. Ir tada pasirodė „The Whale“. Tai nebuvo tik filmas – tai buvo išpažintis. Brendan atliko nutukusio ir savimi nusivylusio tėvo vaidmenį, kuris stengiasi susigrąžinti ryšį su savo dukra. 

Kiekvienas žodis, kiekvienas gestas šioje juostoje skambėjo kaip asmeninė išpažintis. Kritikai jį vadino neprilygstamu. Apdovanojimai pasipylė. Žiūrovai salėse verkė. Ir tada – „Oskaras“. Fraseris, kuris buvo beveik pamirštas, vėl stovėjo scenoje, bet šį kartą stipresnis nei kada nors anksčiau. Ne tik kaip aktorius, bet kaip žmogus, kuris išgyveno.

Kodėl visa tai svarbu mums

Brendano Fraser istorija nėra tik apie šlovę. Ji apie tai, kaip greitai galime pamiršti žmogų. Kaip dažnai patys tyliai leidžiame išnykti tiems, kurie kažkada mums kažką reiškė. Ir kartu tai istorija apie išlikimą, apie tai, kad net kai esi dugne, net kai niekas tavimi netiki, vis dar galima grįžti. 

Ir ne bet kaip, o su tokia jėga, kuri sudrebina visą industriją. Ši istorija taip pat apie empatiją. Apie tai, kad po šypsena slypi daug neišpasakytų skausmų. Fraseris buvo ne tik pramogų veidas – jis buvo žmogus, kuris krito, kentėjo ir vėl atsistojo.

Kaip mes elgiamės su savo herojais?

Kai kurie žmonės išnyksta ne todėl, kad nenori būti matomi. Kartais juos nutildo trauma, sistema, ligos ar net mes patys. Fraserio atvejis verčia susimąstyti, kaip mes žiūrime į tuos, kurie dingsta. Ar mes jų pasigendam? Ar pradedam ieškoti naujo veido, naujos istorijos? Brendanas Fraseris nepražuvo ir jis tiesiog išgyveno, o jo grįžimas primena: net jei pasaulis tave pamiršta, tu dar nesi išnykęs.

Ar patiko šis įrašas?
 

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas