Menas, kuris jungia: „KO NE Menas“ kviečia visuomenę tapti bendro kūrinio dalimi

Gegužės 10 d. Vilniaus Rotušės aikštėje kiekvienas norintis galės prisidėti prie kolektyvinio meno kūrinio – bendros drobės, atspindinčios M. K. Čiurlionio kūrybos simbolizmą. Tokiu būdu renginio organizatoriai siekia atkreipti dėmesį į socialinę atskirtį patiriančius menininkus ir sutelkti žmones, nepriklausomai nuo jų galimybių. 

Pačioje Vilniaus širdyje, gegužės 10 d., menų mugė „Menupė 2025“ suburs daugiau nei 100 įvairių Lietuvos ir užsienio menininkų, tarp kurių ir menininkai su negalia. Kūrėjai pristatys įvairius vaizduojamojo ir plastinio meno kūrinius, nuo tapybos ir skulptūros iki grafikos ir tekstilės darbų, o viena iš pagrindinių šios mugės įprasminimo iniciatyvų – kūryba ant bendros drobės.  

Dalyviai, nepriklausomai nuo amžiaus, patirties ar meninių sugebėjimų, drobėje galės palikti potėpius, žodžius ar simbolius, įkvėptus M. K. Čiurlionio kūrybos. Tai gali būti spalvos, abstraktūs akcentai, jausmai ar palinkėjimai, atspindintys menininko braižą.  

Mintimis apie šią meninę idėją dalijasi kūrybinių dirbtuvių „KO NE Menas“ įkūrėjos Gabrielė Gaižutytė, Eglė Tulaitė ir Ugnė Baltrušaitytė

„Mes norime parodyti, kad menas gali gyventi kiekviename mūsų. Siekiame, kad visi galėtų pasijusti svarbia šio paveikslo dalimi“, – tikisi organizatorės.

Kūrinys apsigyvens M. K. Čiurlionio namuose

Pasibaigus renginiui, bendra drobė bus perduota M. K. Čiurlionio namams Vilniuje, kur bus saugoma kaip simbolinė, kolektyvinė dovana. Vėliau drobė bus eksponuojama visiems prieinamoje erdvėje, dėl to kiekvieno, prisidėjusio prie šios meninės iniciatyvos, pėdsakas bus matomas bei išgirstas.

Ko ne menas?

„KO NE Menas“ – tai šiuolaikinio meno iniciatyva, kūrybinis projektas, siejamas su kultūrinėmis praktikomis ir meno integracija į kasdienį gyvenimą netradicinėse erdvėse. Jų veikla orientuota į kūrybiškumo skatinimą ir bendruomenės įtraukimą per įvairias meno formas, ypač tapybą.

„Pavadinimas „KO NE Menas“ – tai ne tik žodžių žaismas, bet ir priminimas, kad menas gali būti visur. Mums svarbu ne forma, o jausmas, nes kartais užtenka tik teptuko ir laisvės improvizuoti“ – dalijosi dirbtuvių įkūrėjos.