Mirtinas pavojus Lietuvos miškuose: šie grybai jums gali kainuoti net ir gyvybę, pasakė, kaip išvengti tokios klaidos

Deja, kai kurie iš jų baigiasi labai skaudžiai, o kartais net ir mirtimi. Lietuvoje kasmet pasitaiko situacijų, kai net ir patyrę grybautojai supainioja valgomus grybus su nuodingaisiais. 

Žinių stoka, pasitikėjimas mitais, senolių patarimais ar vaikystėje girdėtais tikrinimo būdais dažnai sukelia nepataisomų pasekmių. Vis dar gajus įsitikinimas, kad jeigu grybas gražiai atrodo – jis valgomas, gali tapti lemtingu sprendimu.

Svarbiausia yra suprasti, jog mirtinai nuodingų grybų yra visai šalia. Net ir pažįstamuose miškuose, kuriuose grybaujame ne pirmus metus, slypi pavojai, apie kuriuos verta kalbėti garsiai. Tad kokie gi tie klastingi grybai ir kaip jų išvengti?

Baltasis nuodingas karalius – žalsvoji musmirė

Pirmasis, apie kurį būtina žinoti kiekvienam grybautojui – tai žalsvoji musmirė. Tai pats pavojingiausias grybas Lietuvoje ir vienas nuodingiausių visame pasaulyje. Vos vienas šio grybo kepurėlės gabalėlis gali pražudyti suaugusį žmogų. 

Ypatingai pavojinga tai, jog žalsvoji musmirė dažnai painiojama su pievagrybiais ar net su jaunomis ūmėdėmis. Jos skiriamieji bruožai – blyškiai žalsva, kartais gelsva kepurėlė, baltas kotelis su sijonėliu ir stambia apvalia gūbrele ties pagrindu.

Šio grybo mirtinas nuodas – amatoksinai, kurie pažeidžia kepenis, inkstus ir nervų sistemą. Pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia tik po 6–24 valandų, kai organizme jau vyksta negrįžtami procesai. Todėl laiku suteikti pagalbą tampa labai sudėtinga.

Grybautojai, ypač mažiau patyrę, turėtų būti ypatingai budrūs, nes net ir nedidelis neatidumas gali kainuoti gyvybę. Specialistai primena, jei bent kiek abejojate grybų rūšimi, verčiau jų nerinkti.

Klastingi musmirių giminaičiai

Be žalsvosios musmirės, Lietuvos miškuose auga ir kitos pavojingos musmirės rūšys – baltosios, rausvosios ir pan. Baltosios musmirės dažnai painiojamos su valgoma baltegle ar netgi su jauniklėmis ūmėdėmis. 

Tačiau net mažiausia šios musmirės dozė gali baigtis mirtimi. Šių grybų pavojingumas toks, kad juos dažnai vadina tyliaisiais žudikais, nes simptomai atsiranda pavėluotai, kai gydymas jau tampa sudėtingas.

Rausvoji musmirė, nors kiek retesnė, taip pat yra labai pavojinga. Jos nuodai veikia centrinę nervų sistemą, gali sukelti haliucinacijas, traukulius, komą.

Būtina žinoti ir tai, kad net ir gerai išvirus ar kepant, šių musmirių nuodai nesunaikinami – jie lieka aktyvūs ir mirtinai pavojingi.

Pavojingos klaidos renkant grybus

Daugelis grybautojų remiasi senaisiais mitais, kurie dažnai būna klaidingi ir pavojingi. Pavyzdžiui, įsitikinimas, kad nuodingas grybas juoduoja sidabriniame inde ar kartu su svogūnu, visiškai neteisingas. Nei sidabras, nei svogūnai ar pieno užvirinimas neparodo, ar grybas nuodingas.

Kita pavojinga praktika yra ragauti žalius grybus. Net nedidelis gabalėlis mirtinai nuodingo grybo gali turėti lemtingą poveikį. 

Ypač reikėtų saugoti vaikus, kurie gali netyčia paragauti gražiai atrodančio, bet pavojingo grybo miške.

Kaip apsisaugoti nuo nelaimės?

Svarbiausias patarimas yra rinkti tik tuos grybus, kuriuos neabejotinai atpažįstate. Jei kyla bent menkiausios abejonės, tuomet geriau palikti grybą ramybėje. Rinkdamiesi grybus, visada stebėkite ne tik kepurėlės formą ir spalvą, bet ir kotelį, apačią, lakštelius, jų spalvą, struktūrą.

Patyrę grybautojai rekomenduoja naudotis patikimais grybų atpažinimo gidais, knygomis ar programėlėmis. Taip pat visada galima pasitarti su patyrusiais grybautojais ar specialistais.

Verta prisiminti ir dar vieną taisyklę – nepalikti grybų krepšelyje ilgam karštyje, automobilyje ar saulėje. Net valgomi grybai karštyje greitai genda ir gali tapti pavojingi sveikatai.

Geriau mažiau, bet saugiai

Grybavimas yra puiki, raminanti veikla gamtoje, tačiau reikalaujanti atsakomybės. Neatsargumas renkant grybus gali baigtis ne tik apsinuodijimu, bet ir mirtimi. 

Todėl svarbiausia taisyklė – geriau parsinešti mažesnį laimikį, bet būti visiškai tikram dėl jo saugumo. Lietuvoje yra pakankamai valgomų ir saugių grybų rūšių, kurių užtenka visiems, svarbiausia žinoti, ką renki.