Nuo rytinės kavos puodelio iki vėlyvo vakaro pasivaikščiojimo: muzikos galia, atskleista, kaip garsai keičia mūsų jausmus ir mintis

Bet kodėl taip yra? Kaip garsai geba taip stipriai paveikti mūsų mintis ir jausmus? Mokslininkai jau seniai tyrinėja muzikos poveikį žmogui ir vis atranda įdomių dalykų. Pasirodo, tam tikri ritmai gali sumažinti stresą, pagerinti koncentraciją ar net paskatinti kūrybiškumą.

O ar žinojote, kad muzika gali netgi paveikti širdies ritmą? Panagrinėkime, kokią galią turi garsai ir kaip galime juos pasitelkti savo naudai.

Muzikos įtaka emocijoms

Muzika turi neįtikėtiną galią keisti mūsų nuotaiką. Tyrimai rodo, kad klausantis linksmo ritmo smegenys išskiria dopaminą – laimės hormoną. Tai ta pati medžiaga, kurią patiriame valgydami mėgstamą maistą ar mylėdami artimus žmones.

Kita vertus, lėtos ir melancholiškos melodijos gali sukelti liūdesį. Bet įdomiausia tai, kad žmonės dažnai mėgaujasi liūdna muzika. Kodėl? Psichologai aiškina, kad tai leidžia mums išgyventi emocijas saugioje aplinkoje, be realių nuostolių.

„Muzika yra lyg emocinis veidrodis – ji gali atspindėti mūsų vidinę būseną arba ją pakeisti“, – įsitikinęs muzikologas.

Kaip muzika veikia smegenis?

Smegenys muziką apdoroja labai sudėtingai. Kai klausomės mėgstamos dainos, aktyvuojasi ne tik klausos centrai, bet ir atminties, emocijų bei motorikos sritys.

Kai kurie svarbūs faktai:

• Klausantis muzikos, aktyvuojama beveik visa smegenų žievė
• Muzikos ritmas gali sinchronizuotis su širdies plakimu
• Vaikystėje išmoktos melodijos gali išlikti atmintyje net sergant Alzheimerio liga
• Muzikos klausymas gali padėti geriau susikaupti arba, priešingai, blaškyti dėmesį

Istorinė muzika: nuo urvų iki simfonijų

Muzika egzistuoja nuo neatmenamų laikų. Pirmieji žmonės naudojo paprastus ritmus ir dainas dar prieš kalbą. Seniausias rastas muzikos instrumentas – 40 tūkst. metų senumo kaulinė fleita.

Senovės civilizacijose muzika turėjo ypatingą reikšmę:

• Egipte muzika buvo laikoma dievų dovana
• Graikai tikėjo, kad ji gydo sielą
• Viduramžiais muzika buvo svarbi religinėse apeigose
• Renesanso laikais gimė pirmieji muzikos teorijos pagrindai

Muzika per amžius keitėsi, bet jos įtaka žmonėms išliko tokia pati – ji jungė, gydė ir įkvėpė.

Ar muzika gali gydyti?

Taip! Tai vadinama muzikos terapija. Ji taikoma gydant depresiją, nerimą, netgi fizinius skausmus. Tyrimai rodo, kad klasikinė muzika gali mažinti kraujo spaudimą, o ritminga muzika padeda sergant Parkinsono liga.

Be to, muzika padeda mokytis ir gerina atmintį. Mokslininkai pastebėjo, kad žmonės lengviau įsimena informaciją, jei ji pateikta muzikiniu formatu.

Kodėl mes mėgstame tam tikrą muziką?

Ar pastebėjote, kad kiekvienas žmogus turi savo mėgstamą muzikos stilių? Tai priklauso ne tik nuo kultūros, bet ir nuo mūsų asmenybės.

Psichologai išskyrė kelias taisykles:

• Ekstrovertai mėgsta energingą, greito tempo muziką
• Intravertai dažnai renkasi ramesnes melodijas
• Kūrybingi žmonės mėgsta eksperimentinę ar sudėtingą muziką
• O nostalgiją mėgstantiems žmonėms patinka senos dainos

Bet svarbiausia – nėra geros ar blogos muzikos. Jei jums patinka daina, vadinasi, ji turi prasmę.

Muzikos ateitis

Kaip atrodys muzika ateityje? Technologijos leidžia kurti vis įdomesnius garsus – dirbtinis intelektas jau gali komponuoti dainas. Tačiau ar jis pakeis žmogaus emocijas? Tikėtina, kad ne.

Muzika – tai ne tik garsai, bet ir emocijos, istorijos bei prisiminimai. Ji buvo su mumis tūkstančius metų ir niekur nedings.