Prisijunkite
Tiems, kurie poilsiauja pajūryje, gali pasirodyti, kad netikėtai atšalusi jūra yra blogas ženklas. Tačiau tai, kas vasarotojui sukelia šoką vos įmerkus kojas į vandenį, gamtai reiškia visai ką kita – gyvybės pliūpsnį.
Toks reiškinys reiškinys vadinamas upvellingu. Pastarosiomis dienomis temperatūrų kontrastai Baltijos pakrantėse buvo itin ryškūs. Nors Pomeranijos įlankoje vanduo siekė 18 laipsnių, prie didesnės dalies kranto laikėsi apie 15 laipsnių, tuo tarpu trijų Lenkijos miestųbei Helio pusiasalio regione termometrai fiksavo vos 10 laipsnių.
Kai kur vanduo tapo toks šaltas, kad net vietiniai žino – geriau tokiu metu į jūrą nelipti. Šį reiškinį sukelia vėjas, pučiantis išilgai kranto linijos. Jis stumdo šiltesnį paviršinį vandenį tolyn į jūros gilumą, o iš gilesnių sluoksnių į paviršių pakyla šaltas, maistingomis medžiagomis turtingas vanduo.
Šiauriniuose Lenkijos pajūrio ruožuose, nuo Helio pusiasalio iki rytinės Pomeranijos pakrančių, ypač prie Lebos, Rowų ir Čolpino – tai stebima itin dažnai.
Nors poilsiautojams toks temperatūrų svyravimas – ne pats maloniausias netikėtumas, ekologiniu požiūriu tai labai svarbi dinamika. Kai giluminis vanduo iškyla į paviršių, kartu jis atneša ir didžiulį kiekį maistingųjų medžiagų, daugiausia azoto bei fosforo. Tai tarsi starto signalas visai jūros ekosistemai.
Pirmieji reaguoja fitoplanktonai, kurių sprogstamas augimas suteikia maisto zooplanktonams. Pastarieji maitina žuvis, o žuvys – paukščius. Visi grandinės dalyviai gauna naudos, o Baltijos priekrantės vandenys trumpam tampa biologine karštąja zona.
Taigi, nors ir nemalonu įbristi į ledinį vandenį karštą dieną, verta žinoti, kad tokios gamtos išdaigos yra būtinos visai jūros gyvybei. Tai reiškinys, kurio nereikia bijoti, jis tik primena, kad jūra gyvena savo ritmu, kurio dalimi esame ir mes.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti