Neįtikėtinos NASA astronautų treniruotės: kasdieniai išbandymai, kurie priverčia peržengti žmogiškas ribas

Todėl NASA astronautų atranka ir treniruotės – tai ne tik fizinio pasirengimo išbandymas, bet ir psichologinių, techninių bei komandinio darbo įgūdžių ugdymas. Norint tapti astronautu, vien geros sveikatos ir stipraus kūno nepakanka. 

NASA ieško žmonių, galinčių priimti kritinius sprendimus sekundžių tikslumu, gebančių veikti ekstremaliomis sąlygomis ir kartu išlikti ramiais. Tai reiškia, kad kandidatai turi išmokti ne tik valdyti sudėtingą techniką, bet ir susitvarkyti su izoliacija, ilgu atskyrimu nuo artimųjų bei nepatogiu gyvenimu ankštoje kapsulėje ar stotyje.

Treniruotės astronautams dažnai būna ilgesnės nei pati kosminė misija. Prieš įlipdami į raketą, jie praleidžia daugybę valandų treniruokliuose, laboratorijose ir specialiai įrengtuose baseinuose, imituojančiuose nesvarumo būklę. 

Šis procesas ne tik išmoko reikiamų įgūdžių, bet ir sukuria pasitikėjimą tarp komandos narių, juk kosmose nėra vietos neaiškumams ar nepasitikėjimui.

Fizinės ištvermės ir sveikatos reikalavimai

Pirmasis žingsnis link astronauto karjeros – įrodyti, kad kūnas pasiruošęs atlaikyti kosmoso iššūkius. NASA taiko griežtus medicininius kriterijus - gera rega, puiki širdies ir kraujagyslių sistema, nepriekaištinga bendra sveikata. 

Būtinas ir fizinės ištvermės testas. Astronautas turi gebėti dirbti su sunkiomis apsauginėmis priemonėmis, atlikti užduotis apsirengęs erdvėlaivio kostiumą, kuriame judėjimas yra gerokai ribotas.

Kosmoso sąlygos turi savitą poveikį žmogaus organizmui - kaulų tankio mažėjimas, raumenų masės praradimas, kraujotakos pokyčiai. Todėl treniruotės apima ir stiprinimo programas, kurios padeda išlaikyti fizinę formą tiek prieš misiją, tiek jos metu. 

Astronautai mokosi naudotis specialiais treniruokliais, pritaikytais nesvarumo būsenai, kad išvengtų rimtų sveikatos problemų.

Techninės ir mokslinės žinios

Astronautas tai ne tik keleivis raketoje, bet ir inžinierius, mokslininkas bei mechanikas viename asmenyje. NASA atrankoje pirmenybę dažnai turi kandidatai, turintys inžinerijos, fizikos, biologijos ar aviacijos patirties. 

Treniruotės apima sudėtingų sistemų išmanymą, nuo gyvenamosios kapsulės elektros tinklų iki kosminės stoties laboratorinės įrangos.

Kiekvienas astronautas privalo mokėti atlikti remonto darbus ekstremaliomis sąlygomis. Tai reiškia, kad treniruotės apima ir darbą po vandeniu, kur imituojamas nesvarumas, ir sudėtingų operacijų atlikimą vilkint erdvėlaivio kostiumą. 

Be to, mokoma naudotis įvairiausiais įrankiais, nes kosmose net paprasta užduotis, pavyzdžiui, varžto prisukimas, tampa daug sudėtingesnė.

Psichologinis pasirengimas ir komandiniai įgūdžiai

Kosmosas tikrai nėra vieta vienišiams. Kiekvienas astronautas turi išmokti dirbti kaip komandos dalis, net ir esant įtampai, nuovargiui ar nepatogumui. NASA treniruotės apima ilgalaikius izoliacijos eksperimentus, kuriuose imituojamos sąlygos, panašios į gyvenimą erdvėlaivyje. 

Tokie bandymai parodo, kaip kandidatai reaguoja į nuolatinį bendravimą su tais pačiais žmonėmis uždaroje erdvėje.

Psichologai vertina gebėjimą priimti sprendimus be panikos, išlaikyti motyvaciją ir spręsti konfliktus. Astronautai taip pat treniruojami veikti pagal griežtą tvarkaraštį, net kai aplinkybės pasikeičia akimirksniu, pavyzdžiui, atsiranda techninis gedimas ar netikėta medicininė situacija.

Skrydžių ir erdvėlaivio valdymo mokymai

Nors ne visi astronautai tampa pilotais, kiekvienas privalo suprasti skrydžių principus ir avarinio nusileidimo procedūras. Treniruotės apima simuliacijas, kuriose atkuriamos įvairios situacijos, nuo variklio gedimo iki komunikacijos praradimo. 

Kandidatai mokosi valdyti erdvėlaivį, atlikti manevrus orbitoje, prisijungti prie kosminės stoties.

Tokie mokymai reikalauja ir teorinių žinių, ir greitos reakcijos praktikoje. Instruktoriai vertina ne tik gebėjimą tiksliai vykdyti nurodymus, bet ir pasirengimą improvizuoti, jei planas nebeveikia.

Kodėl pasirengimas toks svarbus?

NASA astronautai turi sujungti daugybę kompetencijų į vieną visumą. Fizinė jėga be techninių žinių būtų bevertė, kaip ir puikus intelektas be gebėjimo dirbti komandoje.

Treniruotės užtikrina, kad astronautai galės susidoroti su bet kokia netikėta situacija, nuo mechaninių gedimų iki medicininių problemų ar ekstremalių aplinkos pokyčių.

Galutinis tikslas yra išugdyti universalius, patikimus ir psichologiškai atsparius kosmoso tyrinėtojus. Tik tokie žmonės gali saugiai ir efektyviai atlikti savo misijas, grįžti namo bei perduoti sukauptas žinias kitoms kartoms.