Antarktidos debesys slepia galingą paslaptį: tai gali keisti mūsų supratimą apie klimatą

Mokslininkai aiškina, kad ledo kristalams debesyse susidaryti reikia itin smulkių dalelių ore. Jos veikia kaip užuomazgos, ant kurių vanduo gali sušalti net tada, kai temperatūra dar nėra pakankamai žema. Be šių dalelių debesys elgiasi kitaip nei įprasta.

Tyrėjai išnagrinėjo Antarktidos stočių surinktus oro mėginius ir pastebėjo, kad virš Pietų vandenyno tokios dalelės retos. Tai svarbu ne tik debesų fizikai, bet ir klimatui, nes debesų sudėtis lemia, kiek Saulės šviesos grįžta atgal į kosmosą. Antarktidos dangus gali turėti netikėtą vaidmenį saugant regioną nuo kaitros.

Kas yra ledo branduoliai debesyse?

Debesyse ledui formuotis reikia vadinamųjų ledo branduolių. Tai ore sklandančios mikrodalelės, prie kurių prisitvirtina vandens garai ir virsta kristalais. Tokiomis dalelėmis gali būti dulkės, pelenai, jūros purslai ar gyvų organizmų išskiriami baltymai.

Kai branduolių yra pakankamai, vanduo debesyse greitai pradeda šalti. Tai vyksta net ir tada, kai oras dar nėra ekstremaliai šaltas. Taip susidaro ledo debesys, kurie nuo skystų debesų skiriasi ir išvaizda, ir poveikiu klimatui.

Kodėl virš Antarktidos jų mažai?

Oro mėginiai buvo surinkti prie trijų Antarktidos stočių. Dviejuose pietiniausiuose taškuose ledo branduolių koncentracija pasirodė itin maža. Mokslininkai mano, kad toks reiškinys gali būti būdingas ir platesnėms žemyno teritorijoms.

Pagrindinė priežastis siejama su biologinių šaltinių stoka. Kitose pasaulio vietose, pavyzdžiui vasaros Arkties regione, gyvybė intensyviau tiekia daleles į atmosferą. Antarktidoje tokių procesų beveik nėra, todėl debesims trūksta medžiagos ledui formuotis.

Kaip tai veikia klimatą?

Kai ledo branduolių nedaug, didesnė dalis vandens debesyse lieka skysta, nors ir stipriai atšalusi. Tokie debesys paprastai būna tirštesni ir geriau atspindi Saulės šviesą. Dėl to į paviršių patenka mažiau šilumos.

Tyrėjai teigia, kad šis efektas gali padėti Pietų pusrutuliui bent iš dalies atsilaikyti prieš klimato kaitos šilumą. Skystesni debesys veikia kaip natūralus skydas. Tačiau šis skydas nėra garantuotas visam laikui.

Galimas pokytis ateityje

Mokslininkai perspėja, kad šylant klimatui ledo branduolių kiekis Antarktidoje gali augti. Tirpstant ledynams atsivers daugiau sausumos, o kartu gali suaktyvėti augalija ir kiti biologiniai šaltiniai. Tai reiškia daugiau dalelių ore.

Jei branduolių padaugės, debesys greičiau taps lediniai ir praras dalį atspindinčios galios. Tokiu atveju regionas sugertų daugiau šilumos, o tai galėtų sustiprinti tolesnį atšilimą. Todėl dabartinė situacija svarbi kaip atskaitos taškas, pagal kurį bus vertinami būsimi pokyčiai.