Prisijunkite
Baltijos šalių regione vanduo gali būti šaltas, o orai nenuspėjami, bet tai nesutrukdo tūkstančiams žmonių rinktis būtent šį pakrantės ruožą atostogoms. Vasarą paplūdimiai sausakimši, o drąsiausieji nėrė į vėsų vandenį be jokių dvejonių.
Ir vis dėlto, kiekvienais metais tarp poilsiautojų vėl ir vėl iškyla klausimas, ar Baltijos jūroje gyvena ryklių? Daugelis nustebins, bet teisingas atsakymas yra taip. Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti kaip pokštas ar perdėtas būgštavimas. Vis dėlto tai faktas, Baltijos gyvūnijos sąraše ryklių išties esama.
Bet ar reiškia, kad jie kelia grėsmę poilsiautojams ir plaukikams? Trumpas atsakymas – ne. O ilgesnis ir išsamesnis atsakymas paaiškina kodėl.
Kokie rykliai gyvena Baltijos jūroje?
Iš viso žinomi trys ryklių rūšių atstovai, kurie bent retkarčiais užklysta į Baltijos regioną. Vis dėlto jų pamatyti Lietuvos pakrantėje – tikras retenybė.
Dauguma ryklių gyvena pietvakarinėje jūros dalyje, netoli Danijos sąsiaurių, kur vandens druskingumas siekia daugiau nei 20 promilių. O štai prie Lietuvos ar Lenkijos krantų jis vos siekia 7 promiles – per mažai, kad čia rykliai jaustųsi patogiai.
Kitas svarbus veiksnys yra vandens temperatūra. Rykliai yra šilumą mėgstančios būtybės, o Baltijos jūros dažnai jiems tiesiog per šaltas. Galiausiai, rykliai linkę gyventi gilesniuose vandenyse, o didžioji dalis Baltijos krantų – sekli.
Mažieji „plėšrūnai“ – kas jie?
Pirmasis – tai vadinamasis šunryklis (lot. Scyliorhinus canicula), mažas, taškuotas ryklys, kuris vos siekia metrą ilgio ir sveria iki trijų kilogramų. Jis gyvena dugne, maitinasi moliuskais ir vėžiagyviais, o žmogaus vengia. Nors išsigandęs gali ginti save kandimu, jis žmonėms nėra pavojingas.
Antrasis – tai paprastasis dyglisnapis ryklys (Squalus acanthias), kuris užauga iki 130 cm ir gali sverti apie 9 kilogramus. Jį galima sutikti daugelyje pasaulio jūrų, tačiau dėl perintensyvaus žvejybos spaudimo jo populiacija sparčiai mažėja – ši rūšis jau įtraukta į IUCN Raudonąją knygą kaip nykstanti.
Trečiasis, didžiausias iš visų trijų, tai silkeryklys (Lamna nasus), dar vadinamas „žaruoju“. Šis ryklys gali siekti net tris metrus ir sverti iki 200 kilogramų. Nepaisant įspūdingo dydžio, pavojaus poilsiautojams jis taip pat nekelia, nes gyvena giliau, toliau nuo krantų, ir žmogaus vengia.
Ar yra dėl ko nerimauti?
Renkantiems poilsį prie jūros nerimautai tikrai nėra dėl ko. Visos šios rūšys yra labai retos, jų natūrali buveinė yra toli nuo mūsų paplūdimių. Net jei kuri nors iš jų netyčia užklystų, greičiausiai būtų per silpna ar išsekusi dėl nepalankių sąlygų – šaltas, mažai druskingas vanduo, seklus dugnas ir mažas grobio kiekis neskatina ryklių ilgai užsibūti.
Kaip patvirtina „Gdynės akvariumo“ specialistai, nors kai kurios ryklių rūšys turi gebėjimą prisitaikyti prie skirtingo druskingumo vandens, tai jiems kainuoja per daug energijos.
O jei visą savo gyvybinę energiją ryklys turi skirti prisitaikymui, jam nebelieka jėgų medžioti ar daugintis, ilgai tokioje aplinkoje jis neišgyvens.
Jeigu ir šią vasarą planuoji ilsėtis prie Baltijos jūros, gali būti ramus. Net jei jūroje išties gyvena keli reiklūs svečiai iš gilumų – sutikti juos yra kaip laimėti loterijoje. Tik šiuo atveju, loterijos bilietas tau net nereikalingas.
Drąsiai krauk lagaminą, pasiimk kremą nuo saulės, skrybėlę ir gera nuotaiką, nes vienintelis ryklys, kurį greičiausiai išvysi šiemet, bus guminis žaislas ant bangų.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti