Žygiai su nakvyne: kodėl vis daugiau žmonių renkasi pabūti gamtoje ilgiau nei porą valandų

Žygis su nakvyne nėra varžybos ar ekstremalus iššūkis. Tai veikiau ramus pabuvimas su gamta, kuris leidžia pamiršti laikrodį, pamiršti ekraną ir tiesiog būti. Tai pasirinkimas leisti sau būti lėtesniam – tokio tempo, kokio iš tiesų reikia kūnui ir galvai.

Tai nėra tik miegmaišis, palapinė ir gražūs saulėlydžiai „Instagram“ tinkle. Tai yra gebėjimas suplanuoti, atsisakyti perteklinių dalykų, pasitikėti savimi net tada, kai aplink nėra elektros lizdo ar patogios kėdės.

Kodėl žygiai su nakvyne vis labiau vilioja

Greitas gyvenimo tempas nepastebimai išvargina. Nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro esame įsukti į užduočių, skambučių, žinučių ratą. Kiekviena akimirka užpildyta triukšmu: garsais, vaizdais, ekranais. Gamta tuo tarpu visada išlieka ištikima sau: lėta, rami, be jokio skubėjimo.

Žygis su nakvyne leidžia bent trumpam sugrįžti prie to natūralaus laiko, kai nesvarbu, kiek like'ų surinkai, kiek darbų padarei ar kiek naujienų peržiūrėjai. Svarbu tik tai, kad eini, kvėpuoji, esi. 

Tai patirtis, kuri moko būti kantriam, atsakingam ir atidžiam tiek sau, tiek aplinkai. Be to, pabuvimas gamtoje ilgesnį laiką turi ypatingą poveikį: jis nuramina mintis, sušvelnina emocijas, leidžia į kasdienybę grįžti gerokai ramesniu žmogumi.

Kaip pasiruošti pirmajam žygiui su nakvyne

Pirmas dalykas, kurio reikia, žinoma, aiškus planas. Kur eini? Kur ketini miegoti? Ką valgysi? Ką darysi, jei staiga užklups lietus arba prireiks papildomo vandens? Šie klausimai padeda pasiruošti tam, kad nuotykis netaptų nemaloniu išbandymu. 

Pradėti verta nuo pažįstamų maršrutų: tokių, kuriuose žinai, kad bus vandens šaltinis, pastogė ar bent jau aiškus kelias.  Nereikia iškart leistis į laukinę gamtą – pirmieji žygiai su nakvyne turi būti malonūs, ne traumuojantys. 

Kuprinė neturi būti perpildyta. Svarbiausi daiktai: patikimas miegmaišis, tinkamas sezonui; palapinė arba hamakas su lietaus apsauga; pakankamai vandens ir paprasto, lengvai valgomo maisto. Ir, žinoma, galvoti ne tik apie fizinius dalykus, bet ir psichologiškai pasiruošti, kad patogumų gali tekti atsisakyti.

Svarbiausia yra išlaikyti sveiką nuovoką ir atsakomybę. Geras žygis nėra tas, kur viską reikia ištverti sukandus dantis. Geras žygis, tai tas, iš kurio grįžti fiziškai pavargęs, bet viduje gerokai pailsėjęs.

Ką atrandi per žygį su nakvyne

Po kelių valandų kelio, kai aplink tik medžių šnaresys ar vėjo plėšomos pievos, pradedi jausti, kad kažkas viduje keičiasi, mintys sulėtėja. Esi nebe šimtus kartų per dieną nutrūkstantis dėmesio fragmentas, o vientisa būtybė su mintimis, su kūnu, su kvėpavimu. 

Atsiranda laiko stebėti smulkmenas: kaip žvaigždės pamažu užpildo nakties dangų, kaip ryto rasa dengia žolę, kaip tavo pačio kvėpavimas susilygina su žemės pulsavimu. Ir net jei diena buvo nelengva, o kojos primena apie kiekvieną nueitą kilometrą – jausmas viduje būna neapsakomai švarus.

Žygis su nakvyne padeda išmokti pasitikėti savimi be išorinių patvirtinimų. Čia nereikia niekam įrodyti, kiek nubėgai ar ką laimėjai,pakanka to, kad esi, pakanka to, kad sugebi pasirūpinti savimi.

Kodėl verta pabandyti bent kartą

Šiuolaikinis žmogus gyvena pasaulyje, kuris visada skubina, visada kažko reikalauja. Gamtos ritmas primena, kad kartais svarbiausia – sustoti. Žygis su nakvyne yra dovana sau: laikas, kai gali būti lėtas, sąmoningas, tikras. Tai nėra bėgimas nuo problemų, tai nėra demonstracija, kad gali išgyventi miške. 

Tai tiesiog sugrįžimas į save. Mažas, tylus priminimas, kad gyvenimas gražus tada, kai jauti žemę po kojomis, o ne tik ekraną rankose. Jeigu kada nors jausi, kad viskas aplink sukasi per greitai, jei ieškosi būdo pasitraukti bent trumpam – išbandyk žygį su nakvyne.