Gydytojai įspėja apie šokiruojantį šuolį: nėščiųjų diabetas per dešimtmetį išaugo net 36 proc.

Apjungus šiuos rezultatus su ankstesniais 2011–2019 m. duomenimis, paaiškėjo, kad gestacinio diabeto paplitimas JAV nuosekliai didėja jau beveik 15 metų.

„Nėščiųjų diabetas pastaruosius daugiau nei dešimt metų nuolat dažnėja. Tai reiškia, kad viskas, ką iki šiol bandėme daryti siekdami suvaldyti šią ligą nėštumo metu, neveikia taip, kaip turėtų“, – teigia kardiologas Nilay Shah.

Diabetas – tai ligų grupė, kai sutrinka organizmo gebėjimas perkelti cukrų (gliukozę) iš kraujo į ląsteles. Šį procesą reguliuoja hormonas insulinas.

Nėštumo metu placenta išskiria įvairias chemines medžiagas, kurios gali mažinti ląstelių jautrumą insulinui ir taip didinti atsparumą jam. Paprastai organizmas į tai reaguoja gamindamas daugiau insulino ir taip kompensuoja šį pokytį.

Gestacinis diabetas išsivysto tais atvejais, kai kompensacija yra nepakankama, ir gliukozės kiekis kraujyje išlieka per aukštas. Tokia būklė padidina riziką ateityje susirgti 2 tipo diabetu tiek mamai, tiek vaikui.

Padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje skatina ir greitesnį vaisiaus augimą – daugiau cukrų ir riebalų patenka per placentą. Dėl to kūdikis gali gimti per didelio svorio, o tai didina gimdymo komplikacijų tikimybę.

Gydymas ir priežiūra

Gestacinio diabeto gydymas priklauso nuo individualios moters sveikatos būklės ir rizikos veiksnių. Dažniausiai taikomos priemonės:

• mitybos koregavimas,
• fizinio aktyvumo didinimas,
• reguliarus gliukozės kiekio kraujyje sekimas,
• insulino injekcijos (jei reikia),
• dažnesnė nėštumo ir vaisiaus būklės stebėsena.

Tyrėjų teigimu, naujieji rezultatai gali padėti tobulinti profilaktikos ir ligos valdymo strategijas, ypač tose grupėse, kurios yra labiausiai pažeidžiamos.

Per 2016–2024 m. laikotarpį gestacinio diabeto atvejų skaičius JAV išaugo net 36 procentais. Šis įvertinimas gautas analizuojant Nacionalinio sveikatos statistikos centro gimimo liudijimų duomenis – buvo vertinami visi per tą laiką įvykę pirmieji vienavaisių kūdikių gimdymai.

JAV gimimo liudijimuose gestacinio diabeto diagnozė paprastai pažymima tais atvejais, kai nėštumo metu dėl gliukozės apykaitos sutrikimų buvo reikalingas gydymas.

Ryškūs skirtumai tarp skirtingų grupių

Analizė pagal rasę ir etninę priklausomybę atskleidė, kad gestacinio diabeto atvejų daugėjo visose grupėse, tačiau kai kuriose jų ligos lygis buvo gerokai aukštesnis.

Labiausiai rizikuojančiomis grupėmis išryškėjo:

• amerikiečių indėnės ir Aliaskos čiukčiai,
• azijietės,
• Havajų ir kitų Ramiojo vandenyno salų kilmės moterys.

2024 m. duomenimis, nėščiųjų diabeto paplitimas buvo toks:

• 137 atvejai tūkstančiui gimdymų tarp amerikiečių indėnių ir Aliaskos čiukčių,
• 131 atvejis tūkstančiui gimdymų tarp azijiečių,
• 126 atvejai tūkstančiui gimdymų tarp Havajų ir kitų Ramiojo vandenyno salų kilmės moterų.

„Skirtumų tarp skirtingų grupių priežastys yra labai svarbi tolesnių tyrimų kryptis“, – pabrėžia Shah.

Galimi veiksniai, prisidedantys prie šių skirtumų:

• didesnė rizikos veiksnių našta (kai tam tikra grupė dažniau susiduria su ligą skatinančiais veiksniais),
• gyvensena ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas,
• socialinės sąlygos ir aplinka,
• diskriminacija sveikatos priežiūros sistemoje.

Pavyzdžiui, ankstesniame 2011–2019 m. tyrime nustatyta, kad ispanakalbės / latino kilmės moterys dažniau pasižymėjo didesniu kūno masės indeksu ir žemesniu išsilavinimu – abu šie rodikliai siejami su didesne gestacinio diabeto rizika.

Tačiau azijiečių, ypač Indijos kilmės moterų, grupėje gestacinis diabetas buvo nustatomas dažniausiai, nors jų kūno masės indeksas buvo mažesnis, o išsilavinimas – aukštesnis. Tai rodo, kad ligos rizika priklauso ne vien nuo antsvorio ar socialinių veiksnių ir kad dalį rizikos lemia kiti, sudėtingesni biologiniai ir aplinkos veiksniai.

„Šie duomenys aiškiai parodo, kad mes darome nepakankamai, jog užtikrintume JAV gyventojų, ypač jaunų moterų prieš nėštumą ir jo metu, sveikatą“, – sako Shah.