Gausus prakaitavimas – ne tik estetinė problema: ką slepia šis dažnai ignoruojamas simptomas, reaguoti būtina dabar

Žmonės dažnai ignoruoja šį simptomą, laikydami jį tik nemalonia smulkmena, bet jis gali būti rimtesnės problemos ženklas. Ne visada tai reiškia pavojų, tačiau kartais gausus prakaitavimas slepia svarbias užuominas apie sveikatą. Kai kuriems žmonėms prakaitavimas pasireiškia tokiose situacijose, kuriose kiti net nejunta karščio. 

Kartais tai būna rytais, kartais naktį, o kartais net sėdint ramiai. Ši būsena gali trikdyti kasdienybę – nuo aprangos pasirinkimo iki socialinių situacijų. Žmonės pradeda vengti tam tikrų vietų ar veiklų, nes jaučiasi nepatogiai. Tokia būsena ne tik fiziškai vargina, bet ir emociškai sekina. 

Jei žmogus pradeda keisti savo elgesį vien dėl prakaito, tai jau signalas, kad reikalas gali būti rimtesnis. Dažnas ir stiprus prakaitavimas, kuris nėra susijęs su temperatūra ar fiziniu krūviu, gali būti sveikatos sutrikimų dalis. Tokiu atveju verta išsiaiškinti, ar tai nėra susiję su tam tikra liga.

Kada prakaitavimas laikomas liga?

Yra toks medicininis terminas – hiperhidrozė. Tai būklė, kai žmogus prakaituoja daugiau nei reikia organizmo temperatūrai reguliuoti. Ji gali būti pirminė, kai prakaituojama dėl nervų sistemos ypatumų, ir antrinė, kai prakaitavimas yra kitos ligos simptomas. 

Pirminė dažnai pasireiškia delnuose, pažastyse, pėdose. Antrinė gali pasireikšti visame kūne ir ją dažnai lydi kiti simptomai, pavyzdžiui, nuovargis ar svorio kritimas. Prakaitavimas tampa ligos požymiu, jei jis prasideda staiga, nėra susijęs su įprastais veiksniais ir pasireiškia naktį ar net miego metu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar kartu nevyksta kitų keistų pokyčių – širdies plakimo pagreitėjimas, nerimo priepuoliai ar net pykinimas. 

Tai gali būti ženklas, kad kūnas siunčia signalus apie rimtesnius procesus. Kai kuriais atvejais per didelis prakaitavimas rodo skydliaukės sutrikimus, diabetą ar infekcijas. Kartais tai susiję su širdies ligomis ar net vėžiniais susirgimais. Ypač reikėtų sunerimti, jei prakaitavimas pasireiškia naktimis, net kai nėra per karšta ir naudojama lengva patalynė. Tokios situacijos jau reikalauja gydytojo įsikišimo.

Kaip gydytojai nustato priežastis?

Pirmiausia svarbu atskirti, ar tai pirminė, ar antrinė hiperhidrozė. Gydytojai dažnai klausia apie prakaitavimo laiką, vietą, intensyvumą, ar jis trukdo gyvenimui. Tyrimai gali apimti kraujo tyrimus, hormonų pusiausvyros analizę, kartais net rentgeno ar tomografijos procedūras. 

Jei įtariama antrinė priežastis, gali būti skiriamas papildomas tyrimas dėl navikų ar infekcijų. Tiksli diagnozė padeda pasirinkti tinkamą gydymo būdą. Kartais užtenka keisti gyvenimo būdą – sumažinti stresą, vengti tam tikrų produktų ar vartoti vaistus. Kitais atvejais gali prireikti rimtesnio gydymo – nuo vaistų iki operacinių sprendimų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite, kad prakaitavimas neleidžia jums gyventi normaliai, trukdo miegoti, verčia keisti drabužius kelis kartus per dieną ar kelia gėdą – tai jau rimtas signalas. Taip pat jeigu kartu pasireiškia ir kiti simptomai – neaiškus svorio kritimas, karščiavimas ar nuolatinis nerimas – tai gali būti rimtų ligų ženklas. Net jei diagnozė nebus grėsminga, žinosite, kad nieko nepraleidote.

Svarbiausia – neužsisklęsti. Prakaitavimas nėra tik kosmetinė problema. Tai gali būti kelias į sveikesnį gyvenimą, jei į jį žiūrėsime rimtai ir laiku sureaguosime. Visada verta pasikalbėti su gydytoju, net jei atrodo, kad tai tik laikinas nepatogumas.