Kasdieniai įpročiai, kurie griauna jūsų sveikatą: daugelis net nesusimąsto apie tai, keiskite savo rutiną

Tačiau būtent šie mažieji įpročiai dažnai kaupiasi į dideles sveikatos problemas. Kūnas ilgą laiką gali taikstytis su netinkamu gyvenimo būdu. Dažnai pirmieji ženklai – lėtinis nuovargis, sunkumas atsikelti ryte, nepaaiškinami skausmai ar emociniai svyravimai yra nurašomi stresui arba amžiui. 

Retas kuris iš karto susieja šiuos pojūčius su tuo, kad, pavyzdžiui, per mažai juda arba per dažnai griebiasi saldumynų. Svarbu suprasti, kad net jei nesergate ir nesijaučiate blogai, tai dar nereiškia, jog kūnui viskas gerai. Dažnai sveikatos būklė ima blogėti tyliai, be ryškių simptomų. 

Todėl verta peržvelgti, kurie iš kasdienių įpročių gali būti ta slapta priežastis, kodėl po darbo dienos nebeturite jėgų, o savaitgalį dažniau renkatės lovą nei pasivaikščiojimą gamtoje.

Miegas – ne privilegija, o būtinybė

Vienas pavojingiausių kasdienybės aspektų – nuvertintas miegas. Daugybė žmonių mano, kad 5–6 valandos per parą pakanka, nes įprato taip gyventi. Tačiau organizmas to nepriima kaip normos. Trumpas, prastas ar nutrūkstantis miegas tiesiogiai veikia atmintį, emocijas, širdies veiklą, imunitetą, net svorį.

Kai trūksta miego, smegenys veikia lėčiau, padidėja rizika klysti, susižeisti, o ilgainiui ir susirgti. Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis miego trūkumas yra susijęs su padidėjusia Alzheimerio, diabeto, depresijos rizika. Ir dažniausiai problema yra ne miego trukmė, o tai, kad net eidami miegoti žmonės iki paskutinės minutės žiūri į telefoną, taip trikdydami natūralų melatonino išsiskyrimą.

Judėjimo stoka – šiuolaikinė epidemija

Dar vienas įprotis, kuris nepastebimai kenkia sveikatai – sėslumas. Daug kas galvoja, kad jei vieną ar du kartus per savaitę nueina į sporto klubą, to pakanka. Tačiau problema ne tik sporto stoka, svarbiausia tai, kiek valandų per dieną praleidžiame judėdami, o kiek – sėdėdami. 

Darbas ofise, ilgos kelionės automobiliu, vakarai ant sofos – tai tarsi nematoma grandinė, kuri lėtai sukausto kūną.

Ilgalaikis sėdėjimas susijęs su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo, medžiagų apykaitos sutrikimų rizika. Net jei valgote sveikai, tačiau dieną praleidžiate be fizinio aktyvumo, ilgainiui tai daro žalą. Ir čia svarbūs net ne sporto rezultatai, svarbiausia yra reguliarus judėjimas - pasivaikščiojimai, tempimo pratimai, trumpos pertraukos atsistoti ar pajudėti kas valandą.

Lėkšti valgymo įpročiai – energijos vagys

Dar viena itin dažna klaida – netinkamas mitybos ritmas ir kokybė. Skuboti pusryčiai arba jų visiškas praleidimas, užkandžiavimas tarp darbų, pernelyg gausūs vakarienės patiekalai, visa tai išbalansuoja organizmą. 

Kai maistas tampa paskutinėje vietoje dienotvarkėje, kūnas ima veikti taupymo režimu – mažėja energija, lėtėja virškinimas, auga potraukis cukrui. Be to, daug kas nesusimąsto, kaip dažnai vartoja produktus, kuriuose slypi „slaptas cukrus“ – padažai, pusfabrikačiai, net jogurtai. 

Organizmas ne visada moka pasakyti „per daug“, bet per didelis cukraus kiekis lemia svorio augimą, uždegiminius procesus, odos problemas ir didesnį nuovargį. Kuo mažiau apdoroto, natūralaus maisto – tuo geresnė savijauta, net jei pokytis atrodo nedidelis.

Stresas – tylus organizmo ardytojas

Kasdienis stresas, nors ir atrodo neišvengiamas, turi milžinišką poveikį kūnui. Ir tai nėra tik emocinis krūvis, nuolat pakilęs kortizolio lygis veikia kraujospūdį, miegą, apetitą, hormonų pusiausvyrą. Bėda ta, kad daug žmonių stresą jau priima kaip normą, net nepastebi, kada pradeda sunkiau užmigti, dažniau peršalti ar jausti įtampą be aiškios priežasties.

Svarbu ieškoti būdų, kaip bent kelias minutes per dieną „išjungti“ įtampą. Tai gali būti kvėpavimo pratimai, trumpas pasivaikščiojimas, muzika, kuri ramina, bet kas, kas padeda organizmui atsigauti. Ir, žinoma, emocinė higiena: kalbėtis, išsakyti, o ne kaupti.

Atidumas sau – tai ne silpnybė, o stiprybė

Didžiausia kasdienybės klaida dažnai yra ignoravimas. Skauda galvą – išgeri tabletę. Vargina nuovargis – dar viena kava. Visi šie mažieji kompromisai su savimi kaupiasi. Svarbiausia yra išmokti klausyti kūno, kai jis kalba per simptomus, nuotaiką, energiją. 

Sveikata nėra kažkoks statusas, o procesas. Ir tai, kaip elgiamės kasdien, yra pagrindinis šio proceso veidrodis.