Šie riešutai veikia it serumas jūsų odai: sužinokite, kaip viena sauja per dieną veikia geriau nei kremai

Šildymo sezonu oro drėgmė patalpose krenta, oda greičiau netenka vandens, praranda elastingumą, tampa šiurkštesnė ir lengviau parausta. Tokiu metu ypač svarbu stiprinti epidermio lipidų sluoksnį ir aprūpinti organizmą antioksidantais, kurie slopina sausos, šiltos aplinkos ir temperatūrų svyravimų sukeltą oksidacinį stresą. Graikiniai riešutai taikliai veikia abu šiuos taškus – jie yra ir „kuras“ apsauginiam barjerui, ir skydas nuo laisvųjų radikalų.

Graikiniai riešutai itin turtingi alfa-linoleno rūgšties (ALA) – tai omega-3 grupės riebalų rūgštis, iš kurios organizmas nedideliais kiekiais gamina EPA ir DHA. ALA padeda išlaikyti vientisą tarpląstelinį „cementą“ raginiajame sluoksnyje, todėl odos barjeras tampa sandaresnis, sumažėja vandens netekimas, o oda atrodo pilnesnė ir glotnesnė.

Šalia ALA riešutuose gausu tokoferolių (vitamino E, ypač gama-tokoferolio) ir polifenolių, įskaitant elaginę rūgštį. Tai stiprus antioksidantų tandemas, saugantis kolageno skaidulas nuo glikacijos ir oksidacijos. Graikiniai riešutai taip pat aprūpina variu ir cinku – mikroelementais, kurie dalyvauja kolageno sintezėje ir odos atsinaujinimo procesuose.

Atjaunėjimas, matomas plika akimi

Po kelių savaičių reguliariai valgant graikinius riešutus daug žmonių pastebi mažiau smulkių, nuo išsausėjimo atsiradusių raukšlelių ir geresnį odos švytėjimą. Tai ne „stangrinamasis liftingas“, o natūralūs fiziologiniai pokyčiai: oda geriau išlaiko drėgmę, sustiprėja lipidų plėvelė.

Oda tampa elastingesnė, makiažas tolygiau pasiskirsto, neįstringa sausose vietose, nenaudojant tiek daug maskuojančių priemonių. Omega-3 riebalų rūgštys veikia ir priešuždegimiškai – tai reiškia ramesnį skruostų atspalvį, švelnesnę reakciją į temperatūros pokyčius bei mažiau užsitęsusių bėrimų.

Žiemą mityba neretai tampa sunkesnė, riebesnė, o tai dažnai pasireiškia smulkių spuogelių išbėrimu, ypač žandikaulio linijoje. ALA ir polifenoliai iš graikinių riešutų švelniai reguliuoja uždegimines reakcijas, o tirpusis skaidulas palaiko žarnyno mikrobiotą – per žarnyno ir odos ašį tai taip pat gerina odos būklę. Stabilesnė riebalų apykaita ir mažesnis uždegimas reiškia greičiau gyjančias dėmeles, mažiau paraudimų ir suvaldytą sebumo „šuoliavimą“.

Kodėl svarbus reguliarumas?

Optimalus kiekis – apie 25–30 g per dieną, tai yra sauja gliaudytų riešutų. Geriau valgyti mažiau, bet kasdien, nei retkarčiais didelėmis porcijomis. Įtraukus riešutus į pusryčius ar priešpiečius, stabilizuojamas glikemijos lygis: dėl riešutuose esančių riebalų ir baltymų sumažėja viso valgio glikeminis krūvis, todėl oda „neišblunka“ jau po valandos.

Reguliarumas kuria kaupiamąjį poveikį odos barjerui – vienkartinė didelė porcija neišspręs problemos ilgam, tuo tarpu kasdienė sauja palaipsniui stiprina raginio sluoksnio struktūrą.

Geriausią efektą duoda graikinių riešutų derinimas su vitaminu C ir karotenoidais. Pavyzdžiui:

• salotos su salotomis, keptu burokėliu, citrusiniais vaisiais ir graikiniais riešutais;
• avižinė košė su obuoliu ir cinamonu;
• natūralus jogurtas su grikių medumi ir sauja riešutų.

Toks derinys stiprina kolageno sintezę (dėl vitamino C) ir veikia antioksidantiškai keliais lygiais vienu metu. Vakare graikiniai riešutai kartu su baltyminiu produktu (varške, kefyru) – soti, bet cukraus lygio stipriai nesvyrinanti užkanda, kuri leidžia ryte veidrodyje matyti ramesnę, neišpurtusią ir nesuglebusią veido odą.

Šviežumas ir laikymas – saugios naudos sąlyga

Didelė polinesočiųjų riebalų rūgščių koncentracija turi ir silpnąją pusę – tokie riebalai greitai apkarsta. Oksiduoti riebalai kenkia ir odai, ir kepenims. Renkantis riešutus, verta atkreipti dėmesį, kad branduoliai būtų sveiki, šviesūs, be tamsių dėmių ir nemalonaus, salsvai „seno“ kvapo.

Graikinius riešutus laikykite sandariame inde, geriausia šaldytuve arba šaldiklyje – žema temperatūra pailgina jų šviežumą ir lėtina oksidaciją. Maltus ar smulkintus riešutus gaminkite tik tiek, kiek sunaudosite iškart – padidėjęs paviršiaus plotas reiškia greitesnį riebalų sąlytį su deguonimi ir spartesnį jų irimą.

Graikiniai riešutai yra kaloringi. Nors jie akivaizdžiai naudingi odai, lengva nepastebimai viršyti paros energijos poreikį. Didesnis kalorijų perteklius laikui bėgant gali pabloginti miego kokybę, skatinti žemo lygio uždegimą ir odos reaktyvumą. Saugi ir protinga taisyklė – riešutais pakeisti dalį kitų riebalų ar saldumynų, o ne dar papildomai juos dėti prie įprastos porcijos: už graikinius riešutus išimkite dalį sūrio, mėsos ar cukraus.

Venkite riešutų cukraus glajuje ir labai sūdytų mišinių – cukrus ir pertekline druska skatina tinimą, ypač po akimis, kuris žiemą ir taip pasitaiko dažniau.

Kam riešutai ypač naudingi, o kam reikėtų atsargumo?

Daugiausia naudos gauna brandi, sausa, temperatūrų pokyčiams jautri oda, taip pat mišri oda su linkusiais sausėti skruostais ir riešesne T zona. Tokiam odos tipui riešutai padeda išlaikyti drėgmę ir mažina jautrumą dirgikliams.

Atsargiai riešutus turėtų vartoti alergiški žmonės – net ir menkos baltymų liekanos gali sukelti stiprią reakciją. Asmenims, turintiems migrenų, jautrių tyramino poveikiui, arba sergantiems tulžies akmenlige, pravartu stebėti savijautą ir dėl nuolatinio didesnio riešutų kiekio pasitarti su gydytoju ar dietologu.

Net ir griežtose priešuždegiminėse dietose dažniausiai įmanoma išlaikyti nedidelę graikinių riešutų porciją – tai vienas labiausiai ištirtų ir rekomenduojamų augalinių naudingųjų riebalų šaltinių.

Graikinių riešutų miltais darytas veido šveitiklis – prasta idėja. Aštrūs dalelės mechaniškai braižo odą, o žiemą barjerui ypač reikia švelnumo. Verčiau pasikliauti mityba iš vidaus ir pasirinkti švelnius PHA rūgščių produktus ar avižų ir medaus kaukes namų priežiūroje.

Graikinių riešutų aliejus gali būti naudojamas kūnui – mišiniuose su kitais aliejais, tačiau veidui geriau rinktis lengvesnius, stabilesnius emolientus, pavyzdžiui, skvalaną, kad rutinoje nekeltumėte papildomo nestabilumo.

Savaitės planas odai su graikiniais riešutais:

• Pirmadienis: avižinė košė su pienu arba augaliniu gėrimu, obuoliu ir šaukštu kapotų graikinių riešutų.
• Antradienis: salotos su lapinėmis daržovėmis (pvz., lapiniais kopūstais), citrusiniais vaisiais, keptu burokėliu ir sauja graikinių riešutų, pagardintos alyvuogių aliejumi ir šlakeliu raugintų agurkų rasalo.
• Trečiadienis: natūralus jogurtas su medumi, cinamonu ir graikiniais riešutais kaip antras pusrytis.
• Ketvirtadienis: skumbrė arba lašiša su morkų–obuolių salotomis, pagardintomis smulkintais graikiniais riešutais.
• Penktadienis: grikių košė su keptomis daržovėmis ir graikinių riešutų pesto.
• Savaitgalis: keptos kriaušės su jogurtu ir pjaustytais riešutais; prie kavos – kelios graikinių riešutų puselės vietoje saldaus deserto.

Toks ritmas užtikrina pastovų ALA, tokoferolių ir polifenolių tiekimą. Oda į tai reaguoja ramesniu atspalviu, lygesniu paviršiumi ir švelnia, „vandens pripildytos“ odos pojūčiu.

Signalai, kad dieta veikia odos naudai

Po 10–14 dienų nuoseklaus graikinių riešutų vartojimo dažnai pastebimas aiškus pokytis: mažiau pleiskanėjančių, sausų lopinėlių, tolygesnis skruostų spindesys. Mažėja polinkis staigiai parausti išėjus į šaltį, o atsiradę bėrimai gyja greičiau ir palieka mažiau žymių.

Jei pagerėjimo nepastebite arba oda tampa labiau reaguojanti, verta patikrinti riešutų šviežumą, suvartojamos porcijos dydį ir tai, ar riešutų „nepalydite“ pertekliniu cukraus kiekiu (saldžiais užkandžiais, desertais).

Graikiniai riešutai – paprastas žiemos „triukas“ jaunatviškesnei odai: jie stiprina odos barjerą dėl ALA, saugo kolageną antioksidantais, ramina uždegiminius procesus ir padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. Rinkitės šviežius riešutus, laikykite juos vėsiai, kasdien suvalgykite nedidelę porciją ir derinkite su vitamino C šaltiniais bei daržovėmis. Tai nedidelės kainos, bet didelės grąžos investicija, kuri veidrodyje matoma kaip ramesnė, šviesesnė ir elastingesnė oda per visą žiemą.