Klimato kaita daro žalą ne tik mūsų planetai: mokslininkai įspėja apie galimas sveikatos problemas, ypatingai moterims

Ypač tai pasakytina apie krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžio atvejus. Mokslinis straipsnis, publikuotas žurnale „Frontiers in Public Health“, atskleidžia, kad net vieno laipsnio Celsijaus temperatūros padidėjimas koreliuoja su statistiškai reikšmingu sergamumo ir mirtingumo nuo minėtų vėžio formų augimu. 

Nors skaičiai atskirose situacijose gali atrodyti nežymūs, sukauptas jų poveikis visuomenės sveikatai gali būti milžiniškas. Kaip pažymi pagrindinė tyrimo autorė dr. Wafa Abuelkheir Mataria, temperatūrai kylant, moterų mirtingumas nuo onkologinių ligų didėja ir tai ne teorinė, o realybėje matoma tendencija. 

Ypač ryškus ryšys pastebimas tarp oro kaitros ir krūties bei kiaušidžių vėžio atvejų. Nors kai kurių pokyčių mastas atrodo nedidelis, jų padariniai yra ilgalaikiai ir rimti.

Karštis, klimato krizė ir sveikatos sistemos silpnumas

Klimato pokyčiai paveikia kasdienį gyvenimą visais lygmenimis, nuo oro kokybės, geriamojo vandens prieinamumo iki maisto saugumo. Šalims, esančioms MENA regione (Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika), visos šios problemos aktualios su dar didesne jėga, nes vasaros čia tampa sunkiai pakeliamos. 

Be to, sveikatos apsaugos infrastruktūra dažnai nėra pajėgi laiku diagnozuoti ar efektyviai gydyti onkologinių ligų, ypač provincijose ar mažesniuose miestuose.

Mokslininkai išnagrinėjo duomenis iš 17 šalių, nuo Alžyro iki Jungtinių Arabų Emyratų, ir lygino klimato kaitos rodiklius su sveikatos statistika nuo 1998 iki 2019 metų. Išvada aiški, temperatūrai kylant, didėja ne tik onkologinių ligų paplitimas, bet ir nuo jų mirštančių moterų skaičius.

Skirtumai tarp valstybių ir kiti lemiantys veiksniai

Tyrime taip pat atskleista, kad poveikis nėra vienodas visame regione. Kataras išsiskyrė itin staigiu šuoliu – čia, padidėjus temperatūrai vienu laipsniu, fiksuoti net 560 naujų krūties vėžio atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Bahreine šis augimas siekė 330 atvejų. 

Statistiškai reikšmingi ryšiai tarp temperatūros kilimo ir onkologinių ligų paplitimo fiksuoti vos šešiose šalyse - Katare, Bahreine, Jordanijoje, Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Sirijoje.

Tyrėjų teigimu, be klimato įtakos, reikšmingą vaidmenį gali atlikti oro tarša, socialinė nelygybė ir moterų sveikatos priežiūros prieinamumas. Pavyzdžiui, nėščios moterys yra itin jautrios šilumos poveikiui, o kai tuo pat metu ribojamas jų priėjimas prie gydymo, rizika daug kartų išauga.

Kaip pažymi tyrimo bendraautoris dr. Sungsoo Chun, nors dalį vėžio atvejų augimo galėjo lemti pagerėjusi diagnostika, tai nepaaiškina ir padidėjusio mirtingumo. 

Todėl, nors nėra įrodytas tiesioginis priežastinis ryšys, stiprus koreliacinis santykis leidžia manyti, kad klimato kaitos įtaka sveikatai yra kur kas platesnė, nei manyta anksčiau.

Ką tai reiškia ateičiai?

Šie duomenys skatina ne tik gilinti mokslinius tyrimus, bet ir pergalvoti sveikatos politiką, ypač šalyse, kuriose klimato pokyčiai progresuoja greičiau nei infrastruktūra spėja prisitaikyti. Kylanti temperatūra, spartėjantis urbanizavimas ir netolygi prieiga prie medicinos paslaugų sukuria aplinkybių mišinį, kuris tampa pavojingas visoms pažeidžiamoms grupėms, ypač moterims.

Sprendimai gali būti kompleksiški, nuo aplinkosaugos politikos iki sveikatos švietimo ir medicinos sistemos stiprinimo. Vis dėlto svarbiausia yra neignoruoti šių ženklų. Mokslas jau kalba aiškiai. Dabar klausimas, ar į jį bus įsiklausyta.