Prisijunkite
Lietuvos miškuose vasarą ir rudenį netrūksta skanaus derliaus, tačiau kartu su juo slypi ir pavojai. Ne kiekviena ryški ir sultinga uoga yra tinkama vartoti. Deja, kai kurios nuodingos rūšys itin panašios į mėgstamas valgomąsias. Todėl svarbu išmokti atskirti, kas tikrai tinka į krepšelį, o ko geriau net nečiupinėti.
Net ir patyrę gamtos mylėtojai kartais suklysta. Viena dažniausiai painiojamų uogų — vilkauogė. Jos uogos vizualiai primena mėlynes ar šilauoges, ypač kai augalas sutinkamas mažiau pažįstamose vietose. Tiesa, šis panašumas gali brangiai kainuoti sveikatai.
Kiekvieną kartą eidami į mišką ar rinkdami uogas laukinėje gamtoje turėtumėte laikytis labai paprastos taisyklės — vartoti tik tas uogas, kurias atpažįstate šimtu procentų. Jei bent kiek abejojate, verčiau palikite jas gamtoje. Vilkauogės atvejis yra puikus pavyzdys, kodėl ši taisyklė tokia svarbi.
Kaip atrodo vilkauogė ir kur ją galite sutikti
Keturlapė vilkauogė (Paris quadrifolia) — krūminis augalas, dažniausiai augantis miškingose vietovėse. Jos vaisiai — ryškiai raudonos arba violetinės spalvos, blizgančios uogos, kurios atrodo labai viliojančiai. Būtent dėl to dažnas žmogus, ypač vaikai, gali jas supainioti su valgomomis.
Krūmo lapai išsidėstę spirališkai, dažniausiai būna siauri, pailgi, žali net ir rudenį. Žiedai šviesiai rausvi, malonaus kvapo, bet uogos — klastingai pavojingos. Net ir nedidelis kiekis šių vaisių gali sukelti stiprų apsinuodijimą. Todėl jeigu pamatysite panašią uogą — jokiu būdu nesirinkite ir nevalgykite.
Kuo vilkauogės pavojingos jūsų sveikatai
Šių uogų sultyse ir minkštime yra stiprių toksinų, kurie veikia virškinamąjį traktą ir nervų sistemą. Suvalgius vos kelias uogas gali pasireikšti stiprus pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas, galvos svaigimas, sąmonės sutrikimai.
Vaikams ši dozė gali būti mirtina. Vilkauogės nuodai nėra pašalinami termiškai. Tai reiškia, kad nei virimas, nei kepimas jų nepadarys saugių vartoti. Net palietus uogas plikomis rankomis gali atsirasti odos sudirginimas ar bėrimai.
Todėl jei tokios uogos netyčia pateko į Jūsų rankas — nedelsdami jas nuplaukite vandeniu ir kuo greičiau kreipkitės į medikus, jei atsiranda apsinuodijimo simptomų.
Kaip atskirti vilkauogę nuo valgomų uogų
Pirmas ženklas — augalo augimo vieta. Vilkauogės dažniausiai randamos pavėsingose, drėgnose miško vietose, kartais miškų pakraščiuose. Skirtingai nei mėlynės ar šilauogės, vilkauogė auga ant žemo krūmelio, o uogos dažnai išsidėsčiusios tankiai, matomai žvilga.
Jeigu uoga per ryškiai blizga ar atrodo pernelyg ryškiai raudona ar violetinė — būkite atsargūs. Mėlynės, pavyzdžiui, turi matinį paviršių, o šilauogės — švelniai melsvą, su būdingu apnašu. Taip pat stebėkite lapus. Vilkauogės lapai siauresni, pailgi, visiškai kitokios formos nei mėlynių ar šilauogių.
Atsargumas yra geriausias Jūsų sąjungininkas
Miške visada elkitės atsargiai. Geriau grįžti namo su mažesniu, bet saugiu krepšeliu uogų nei rizikuoti sveikata ar net gyvybe. Mokykite ir vaikus — jie ypač linkę pasiduoti pagundai raškyti ryškias, skaisčias uogas.
Svarbiausia, niekada neskinkite ir nevalgykite uogų, dėl kurių nesate visiškai tikri. Gamta graži, bet kartu ir klastinga. Vilkauogės — puikus to pavyzdys.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti