Netikėtas vokiečių atradimas: vienas veiksmas prieš darbą gali prailginti tavo gyvenimą penkeriais metais

Daug kas pripažįsta – rytai skubūs. Spėk išsirinkti, apsirengti, pavalgyti, susikrauti darbus. Tarp šito šurmulio kažką apkabinti ar pabučiuoti dažnai atrodo kaip smulkmena. Bet ar tikrai? Vokiečių mokslininkai prieš kelis dešimtmečius pastebėjo įdomų ryšį tarp šio veiksmo ir žmonių gyvenimo trukmės.

Pasirodo, tie, kurie rytais pabučiuoja savo antrąją pusę prieš išeidami į darbą, gyvena ilgiau. Ne dienomis ar mėnesiais. Penkeriais metais ilgiau. Ir tai tik pradžia.

Ką rodo senas, bet iškalbingas tyrimas?

1980 metais Vokietijoje atliktas tyrimas atskleidė tai, kas skamba kaip romantiška pasaka, bet turi visiškai realų pagrindą. Vyrų, kurie pabučiuodavo savo žmonas prieš išeidami į darbą, gyvenimo trukmė vidutiniškai buvo penkeriais metais ilgesnė nei tų, kurie to nedarydavo.

Skamba kaip siurprizas? Iš pirmo žvilgsnio – taip. Tačiau psichologai tyrimo išvadas aiškina ne tiesioginiu bučinio efektu, o tuo, kas slypi už šio veiksmo. Reguliarus švelnumo rodymas stiprina emocinį ryšį, gerina savijautą ir net gali daryti įtaką sprendimams, kuriuos žmogus priima dienos eigoje.

Tie vyrai dažniau rinkdavosi sveikesnį gyvenimo būdą, turėdavo geresnį emocinį foną, rečiau sirgdavo ir net patekdavo į mažiau avarijų. Pasirodo, net šypsena ar trumpas prisilietimas ryte gali tapti startu geresnei dienai – ir ilgesniam gyvenimui.

Meilė – mažose detalėse

Šis tyrimas ne tik apie vyrų įpročius. Tai istorija apie kasdienes smulkmenas, kurios iš tikrųjų turi ilgalaikį poveikį mūsų fizinei ir emocinei sveikatai. Kiekvienas prisilietimas, apkabinimas ar paprastas gestas „aš apie tave galvoju“ turi jėgą kurti saugumą ir ryšį.

Ilgainiui tai reiškia mažiau streso, geresnę psichologinę būseną, daugiau empatijos santykiuose ir, kaip rodo skaičiai, net ilgiau trunkantį gyvenimą. Tokie žmonės dažniau būna laimingesni, pasitikintys savimi, mažiau serga, o jų darbo našumas – aukštesnis.

Beje, tyrime taip pat užfiksuota, kad tie, kurie rytais bučiuodavo, dažniau turėjo didesnes pajamas ir rečiau imdavo nedarbingumo lapelius.

Ne apie bučinį, o apie požiūrį

Psichologai teigia, kad visa esmė slypi ne bučinio technikoje ar trukmėje, o tame, kokį požiūrį į gyvenimą jis atspindi. Tai yra sąmoningas momentas ryšio, įpročio, kasdienybės, kurią priimi ir vertini. Ar verta kas rytą sustoti akimirkai? Taip. 

Ne tik dėl kitų, bet ir dėl savęs. Gyvenimas sudėtas iš mažų akcentų. Vienas trumpas bučinys gali būti daugiau nei pasisveikinimas – tai gali būti tylus „aš noriu, kad tu būtum“, kuris kasdieną, metai iš metų, tampa ramsčiu sveikatai ir laimei.