Tyrimai nepalieka jokių abejonių: kasdienis papildas, kurį daugelis ignoruoja ir dėl to jaučia nuovargį

Tyrimai rodo, kad kreatinas gali padėti ne tik stiprinant raumenis, bet ir gerinant smegenų veiklą, lėtėjant senėjimo procesams bei palaikant ląstelių energijos balansą stresinėmis sąlygomis. Nepaisant kai kurių išlikusių mitų, plataus masto moksliniai tyrimai įrodo, kad kretinas yra saugus ir labai mažai naudojamas, ypač tarp tų, kurie vartoja mažai mėsos ar žuvies. 

Netikėčiausia yra tai, kad kreatinas gali būti vienas iš svarbiausių, bet dažnai nepastebimų kasdienių papildų, kurie naudingi visam kūnui. Kreatinas natūraliai randamas žmogaus organizme, didžiąja dalimi raumenyse. 

Jis jungiasi su fosfatu ir sudaro kreatino fosfatą, tai junginį, kuris padeda aprūpinti organizmo ląsteles energija. Nors kreatinas ypač žinomas dėl savo naudos sportininkams, mokslininkai vis labiau pabrėžia jo svarbą bendrai sveikatai. Kai organizmas patiria fizinį ar metabolinį stresą, kreatinas padeda palaikyti ląstelių energijos balansą. Todėl jis gali būti naudingas ne tik treniruojantis, bet ir sergant ar patiriant ilgalaikį nuovargį.

Kiek kreatino mums reikia kasdien?

Organizmas pats pasigamina apie vieną gramą kreatino per dieną, tačiau mokslininkai rekomenduoja dvigubai ar net keturis kartus daugiau, priklausomai nuo žmogaus raumenų masės ir fizinio aktyvumo. 

Geriausi kreatino šaltiniai maiste yra mėsa ir žuvis, tačiau norint gauti bent vieną gramą kreatino iš maisto, reikėtų suvartoti didelį kiekį raudonos mėsos ar lašišos. Tai ne tik brangu, bet ir kaloringa, todėl daugelis žmonių natūraliai negauna pakankamo kiekio kreatino su įprasta mityba.

Dėl šių priežasčių kreatino papildai tampa aktualūs ne tik sportininkams, bet ir paprastiems žmonėms, ypač vegetarams ar veganams. Tyrimai rodo, kad žmonėms, nevartojantiems mėsos, kreatino trūkumas gali būti siejamas su lėtesniu augimu, mažesne raumenų mase ar didesniu kūno riebalų kiekiu.

Tiems, kurie sportuoja ir siekia geresnių rezultatų, rekomenduojama per savaitę vartoti po penkis gramus kreatino keturis kartus per dieną, kad organizmas prisipildytų šios medžiagos. Vėliau pakanka palaikyti lygį vartojant penkis iki dešimties gramų per dieną. Tokie kiekiai naudingi ne tik raumenims, bet ir smegenų veiklai.

Kreatino reikšmė senėjimo procesams ir protinei veiklai

Mokslininkai pabrėžia, kad kreatinas ypač svarbus vyresnio amžiaus žmonėms, nes jis padeda išlaikyti raumenų masę ir apsaugo nuo protinės veiklos silpnėjimo. Be to, jis aktualus ir paaugliams, kai trūksta kreatino, gali būti sulėtėjęs fizinis vystymasis ar padidėjęs kūno riebalų kiekis.

Atlikta daugiau nei 600 klinikinių tyrimų, kurių metu buvo vertinamas kreatino papildų saugumas ir šalutinis poveikis. Tyrimų rezultatai rodo, kad žmonės, vartojantys kreatiną, nepatyrė daugiau šalutinių poveikių nei tie, kurie vartojo placebą. Tai leidžia daryti išvadą, kad kreatinas yra saugus plačiam vartojimui.

Daugelis internete sklandančių mitų, esą kreatinas sukelia pilvo pūtimą ar raumenų mėšlungį, yra neparemti mokslu. Priešingai, tyrimai rodo, kad kreatinas padeda organizmui sulaikyti daugiau skysčių ir netgi gali sumažinti mėšlungio riziką.

Dažnai ignoruojamas, bet vertas dėmesio papildas

Nors kreatino nauda yra pagrįsta daugybe tyrimų, jis vis dar susiduria su skeptišku požiūriu. Dalis to kyla dėl senų stereotipų, siejančių šį papildą tik su sporto salėmis ir kultūrizmu. Tačiau ekspertai vis garsiau ragina visuomenę keisti požiūrį ir pradėti į kreatiną žiūrėti kaip į visapusiškai naudingą medžiagą.

Atsižvelgiant į mokslinius duomenis, galima drąsiai teigti, kad kreatinas yra vienas iš tų papildų, kuris gali būti svarbus kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio aktyvumo. Tai papildas, kurio poveikis apima ne tik raumenis, bet ir smegenis, energiją bei bendrą sveikatą. Ir būtent todėl jis nusipelno vietos kasdienėje žmogaus mityboje.