Prisijunkite
Neretai vėlyvas kėlimasis vertinamas kaip tingumo požymis. Vaikystėje buvai nuolat raginamas keltis anksčiau, tarsi tai garantuotų produktyvumą ir sėkmę. Net daugelis darbo vietų vis dar reikalauja, kad protinė veikla startuotų vos tik išaušta rytas.
Bet ką daryti, jei tavo smegenys iš tiesų geriau veikia vakare? Jei intelektas išsiskleidžia tada, kai kiti jau ruošiasi miegoti? Naujausi tyrimai gali visiškai pakeisti tai, ką manome apie „pelėdas“ ir „vieversius“.
Viena plačiausių analizių, kurioje dalyvavo daugiau nei 26 tūkst. žmonių, atskleidė tai, kas anksčiau dažnai buvo nuvertinama. Paaiškėjo, kad vėlyvo miego režimo žmonės gali turėti pranašumą ne tik kūryboje, bet ir logikoje, atmintyje bei intelektiniuose gebėjimuose.
Naktinė sąmonė efektyvesnė?
Tyrėjai pastebėjo, kad dalyviai, kurie vėlai gulasi ir vėlai keliasi, testuose pasirodė geriau nei tie, kurie yra įpratę keltis anksti. Šie testai vertino tokius gebėjimus kaip loginis mąstymas, darbinė atmintis bei bendras intelekto koeficientas.
Įdomu tai, kad tyrimas apėmė labai platų dalyvių ratą: tiek pagal amžių, tiek gyvenimo būdą, kas leidžia daryti išvadas, kad tai nėra vien atsitiktinis rezultatas.
Kuo vėliau žmogus įpratęs eiti miegoti, tuo aukštesni jo rezultatai buvo testuose. Tai neabejotinai prieštarauja senajai nuostatai, kad anksti keliasi tik produktyviausi ir sveikiausi žmonės.
Ką reiškia būti pelėda ir kodėl tai ne trūkumas
Vėlyvas miego režimas yra vadinamas vėlyvuoju chronotipu. Tai natūralus biologinis ritmas, o ne žalingas įprotis, kaip dažnai manoma. Mokslininkai vis dažniau sutaria, kad tokie žmonės turi kitokį cirkadinį ritmą, todėl jų smegenų aktyvumo pikas išryškėja vėlesniu paros metu – dažnai po pietų ar net vakare.
Tai reiškia, kad kai ryto žmonės jau jaučiasi išsekę ar mažiau susikaupę, pelėdos dar tik įgauna pagreitį. Šie skirtumai daro įtaką tiek akademiniams pasiekimams, tiek gebėjimui spręsti problemas, susidoroti su stresinėmis situacijomis ar net priimti strateginius sprendimus.
Ar verta keisti savo ritmą?
Nepaisant šių duomenų, dauguma sistemų, nuo mokyklų iki biurų, vis dar orientuotos į rytinį gyvenimo ritmą. Todėl daugelis vėlyvų chronotipų žmonių yra priversti prisitaikyti prie sistemų, kurios tiesiog jiems netinka. Ilgainiui tai gali ne tik mažinti jų produktyvumą, bet ir turėti įtakos psichologinei savijautai.
Tyrimo išvados skatina pergalvoti, ar tikrai visi turime laikytis to paties grafiko. Jei mūsų biologija verčia mus būti aktyvesniais vakare, kodėl bandome ją sulaužyti? Galbūt metas pagaliau pripažinti, kad produktyvumas nėra susijęs su žadintuvo valanda, o su gebėjimu dirbti tada, kai tavo smegenys išties veikia geriausiai.
Pažink save ir savo laiką
Svarbiausia žinoti, kada tau iš tikrųjų sekasi mąstyti aiškiausiai. Jei rytais jautiesi lyg per rūką, o vakare net kyla geriausios idėjos – galbūt tiesiog priklausai tiems, kurių smegenys aktyvuojasi vėliau.
Tai ne trūkumas, o bruožas, kuris gali būti tavo stiprybė, jei sugebi jį atpažinti ir išnaudoti. Kitaip tariant, pelėdos gali būti ne tik kūrybingesnės, bet jos neretai yra tiesiog protingesnės. Ir gal atėjo laikas liautis dėl to jaustis kaltiems.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti