Svarbus gydytojos perspėjimas: nuovargis, mieguistumas ir apatija gali būti ne šiaip liūdesys, o liga

Tačiau kartais šis pojūtis signalizuoja apie gilesnę problemą – sezoninį afektinį sutrikimą (angl. Seasonal Affective Disorder, SAD), kuris reikalauja didesnio dėmesio ir pagalbos.

Kaip atskirti laikiną nuotaikos kritimą nuo kliniškai reikšmingos būklės, aiškina praktinė psichologė, platformos „Betobee“ specialistė Hanna Kryžanovska.

Kas yra sezoninis afektinis sutrikimas?

Sezoninis afektinis sutrikimas – tai depresijos forma, susijusi su metų laikų kaita, dažniausiai pasireiškianti rudenį ir žiemą, kai sumažėja šviesos kiekis.

Šiandien SAD nelaikomas atskira diagnostine liga, greičiau – savitu depresijos tipu. Jam būdinga tai, kad depresijos epizodai reguliariai kartojasi būtent rudenį arba žiemą – tai tarsi „sezoninis variantas“ depresinių sutrikimų spektre.

Rudens melancholija ir SAD: kuo jie skiriasi

Svarbu suprasti, kad lengvas rudens liūdesys ir SAD – ne tas pats. Pagrindiniai skirtumai susiję su trukme, pojūčių intensyvumu ir tuo, kiek stipriai jie apriboja įprastą gyvenimą.

Rudens melancholijos atveju galime jausti nežymų energijos sumažėjimą, trumpalaikį motyvacijos kritimą, didesnį norą likti įprastoje, jaukioje aplinkoje. Tačiau bendra gyvenimo veikla reikšmingai nesikeičia, o prastesnė nuotaika netrunka ilgiau nei dvi savaites iš eilės. Tai laikoma normaliu individualios adaptacijos prie sutrumpėjusio šviesaus paros meto variantu.

Visai kas kita, kai žmogus pradeda vengti kontaktų, praranda susidomėjimą įprasta veikla, jam sunku keltis rytais, nuolat jaučiasi mieguistas, sustiprėja potraukis angliavandeniams, pastebimai sumažėja aktyvumas arba atsiranda ryškesnis emocinio tono praradimas. Tai jau nebe paprastas rudens nuotaikos prislopinimas, o simptomų visuma, kurios ignoruoti negalima.

Kodėl būtent rudens ir žiemos laikotarpis?

Kodėl sezoniniai nuotaikos svyravimai dažniausiai susiję būtent su rudeniu ir žiema? Pagrindinė priežastis – šviesos sezoniniai pokyčiai.

Sezoniniai apšvietimo ritmai ir ryškus kontrastas tarp vasaros ir žiemos saulės šviesos turi įtakos smegenų bioritmams. Nuo šviesos priklauso melatonino reguliacija ir tokių neuromediatorių kaip serotoninas ar dopaminas aktyvumas. Taigi rudenį atsiduriame sąlygose, kurios biologiškai skatina aktyvumo, motyvacijos sumažėjimą ir sunkesnę adaptaciją.

<pPasak specialistės, įsitikinimas, kad „rudenį visus užklumpa liūdesys ir tai normalu“, yra mitas. Daugelis žmonių turi įvairių resursų – socialinių, psichologinių, fizinių, – kurie padeda prisitaikyti, keisti rutiną, derinti dienotvarkę, palaikyti socialinius ryšius ir išlikti aktyviems. Tokiu atveju gilių nuotaikos kryčių jie nepatiria.

Taip pat klaidinga manyti, kad „visa tai išsigalvojimas“ arba kad „pakaks išgerti vitamino D – ir viskas praeis“. Taip, vitamino D trūkumas gali tam tikra dalimi veikti nuotaiką, ir jo atsargų atstatymas kartais išties naudingas (svarbu pabrėžti, kad trūkumas nustatomas tik atlikus laboratorinius tyrimus). Tačiau pats vienas vitaminas D neišgydo SAD ir nepašalina jo priežasčių, nes tai – daugialypis reiškinys, turintis biologinių, neuromediacinių, psichologinių ir socialinių veiksnių.

Kaip elgtis pajutus rudens nuotaikos kritimą?

Pastebėjus rudens liūdesio ar apatijos požymius, svarbu veikti kompleksiškai, atsižvelgiant į kelis aspektus:

• šviesos kiekį;
• elgesį ir kasdienius įpročius;
• psichoemocinį sąmoningumą;
• socialinę paramą.

Kritiškai svarbu palaikyti stabilų bioritmą: stengtis laikytis reguliaraus miego ir kėlimosi laiko, net jei rytais sunku atsikelti. Naudinga palaipsniui, be prievartos, tačiau nuosekliai grįžti prie sveikų įpročių: kontrastinio dušo, fizinio aktyvumo, pasivaikščiojimų gryname ore ir šviesoje.

Didelę reikšmę turi ir psichologinė pagalba – darbas su psichoterapeutu (pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija, priėmimo ir įsisąmoninimo metodai ir kt.) gali padėti keisti neigiamus mąstymo modelius, įveikti apatiją ir baimes.

Artimųjų palaikymas, atviras bendravimas ir „šviesių taškų“ kūrimas kasdienybėje taip pat sustiprina savipagalbos efektą.

Be to, vertinga ne tik mažinti nuotaiką slopinančius veiksnius, bet ir sąmoningai įtraukti į rudenį tai, kas teikia džiaugsmo ir energijos: naują lengvą veiklą, pomėgius, kūrybą ar mažus kasdienius ritualus, kurie „praskaidrina“ dieną.

Toks požiūris leidžia ne laukti, kol „nuotaika pagerės savaime“, o pačiam aktyviai ją formuoti.

Medikamentinė pagalba ir profilaktika

Kai būklė stipriai trukdo kasdienei veiklai, psichiatras ar šeimos gydytojas gali rekomenduoti medikamentinę pagalbą – antidepresantus ar kitus preparatus.

Tokios priemonės nėra „kraštutinis sprendimas“, o dalis kompleksinio požiūrio, kuris apima psichoterapiją, režimo reguliavimą ir šviesos terapiją. Svarbi ir profilaktika – net pagerėjus būklei, verta iš anksto planuoti „rudens strategiją“: daugiau laiko leisti lauke, judėti, palaikyti socialinius ryšius ir laikytis reguliarių gyvenimo ritmų.

Apibendrinant, rudens melancholija ne visada reiškia SAD, tačiau kartais gali būti pirmasis depresinių tendencijų signalas.

Labai svarbu nekreipti dėmesio į simptomus, o vertinti juos atidžiai. Jei jie kasmet stiprėja, ilgai nesitraukia tuo pačiu metų laiku arba ryškiai trikdo kasdienį gyvenimą, būtina pasikonsultuoti su specialistu.

Laiku įvertinus būklę ir taikant kompleksinį požiūrį, galima veiksmingai pasirūpinti savo psichikos sveikata.