Ar vandenynas taps nauju Silicio slėniu? Kinija ruošiasi panardinti savo duomenų centrus į vandenį

Taip tikimasi sumažinti didžiules energijos sąnaudas ir rasti tvaresnį būdą aptarnauti vis sparčiau augančius skaitmeninius poreikius. 

Ant prieplaukos netoli Šanchajaus darbininkai užbaiginėjo didžiulę geltoną kapsulę. Tai bandymas sukurti alternatyvią technologinę infrastruktūrą, kuri, nors ir viliojanti savo idėja, kelia klausimų dėl poveikio aplinkai bei ekonominio tikslingumo.

Šiandien viso pasaulio interneto svetainės ir programėlės remiasi fiziniais duomenų centrais, kuriuose saugoma informacija. Dirbtinio intelekto plėtra sukėlė milžinišką tokių centrų paklausos augimą, todėl ieškoma naujų, efektyvesnių sprendimų.

„Veikimas po vandeniu turi savitų pranašumų“, – sako jūrų technologijų bendrovės „Highlander“ atstovas Yang Ye. 

Ši įmonė kartu su valstybės valdomomis statybų kompanijomis kuria po jūra panardinamos kapsulės projektą.

Jūra kaip natūralus aušintuvas

Skirtingai nuo įprastų duomenų centrų, kuriems reikia energijai imlių aušinimo sistemų, po vandeniu esantys serveriai atvėsta natūraliai – juos nuolat vėsina jūros srovės. Ši technologija pirmą kartą išbandyta dar 2018 metais, kai „Microsoft“ prie Škotijos krantų panardino bandomąjį modulį. 

Kinijos projektas, planuojamas nuleisti spalio viduryje, bus vienas pirmųjų komercinių tokio tipo bandymų pasaulyje.

Kapsulė aptarnaus klientus, tarp kurių „China Telecom“ ir valstybės valdoma dirbtinio intelekto kompiuterijos įmonė. Projektas yra dalis platesnės Kinijos vyriausybės iniciatyvos, siekiančios mažinti duomenų centrų anglies pėdsaką.

„Tokie po vandeniu veikiantys centrai gali sutaupyti iki 90 proc. energijos, reikalingos aušinimui“, – teigia „Highlander“ viceprezidentas Yang Ye.

Technologiniai ir inžineriniai iššūkiai

Pasak projekto inžinieriaus Zhou Jun, kapsulės statyba pasirodė sudėtingesnė, nei tikėtasi. Ji buvo surinkta krante iš kelių atskirų dalių, o vėliau bus panardinta į jūrą. 

Didžiąją dalį energijos jai tieks netoliese esantys vėjo jėgainių parkai, daugiau nei 95 proc. sunaudojamos energijos bus iš atsinaujinančių šaltinių.

Didžiausias iššūkis yra apsaugoti įrangą nuo drėgmės ir korozijos. Šiam tikslui naudojama speciali plieno danga su stiklo mikrodalelėmis, apsauganti nuo sūraus vandens poveikio. 

Be to, kapsulėje bus įrengtas liftas, jungiantis povandeninę dalį su ant vandens paviršiaus iškeltu segmentu, kad technikai galėtų atlikti priežiūrą.

Tuo pat metu specialistai atkreipia dėmesį, kad interneto ryšio prijungimas prie sausumos tinklų iš jūros yra sudėtingesnis nei tradiciniuose centruose. Be to, tyrimai Japonijoje ir JAV parodė, jog tokie centrai gali būti pažeidžiami net akustinėmis atakomis, naudojant garso bangas, sklindančias per vandenį.

Ekologiniai ir neatsakyti klausimai

Nepaisant techninių sprendimų, ekologai nerimauja dėl galimo poveikio jūros ekosistemoms. Pagrindinė baimė yra šiluma, kurią skleidžia serveriai.

„Šilumos išmetimas gali pritraukti tam tikras rūšis, o kitas – atbaidyti. Kol kas tai mažai ištirta sritis“, – aiškina jūrų ekologas Andrew Want iš Hull universiteto.

„Highlander“ teigimu, dar 2020 metais atliktas jų bandymas netoli Džuhaio parodė, kad aplinkinės vandens temperatūros išliko saugiame lygyje. Tačiau mokslininkai, tarp jų ir profesorius Shaolei Ren iš Kalifornijos universiteto, įspėja, kad didėjant centrų skaičiui šiluminė tarša gali tapti rimta problema.

„Jei tokie duomenų centrai pasieks megavatų galios lygį, šilumos poveikis aplinkai turės būti atidžiai ištirtas.“

Ateities kryptis

Nepaisant iššūkių, projektas laikomas svarbiu žingsniu į naują duomenų centrų erą. Pasak ekspertų, tokie objektai greičiausiai nepakeis tradicinių sausumos centrų, tačiau galės papildyti juos, ypač tose srityse, kur reikia didelio energijos efektyvumo ir ribotos prieigos prie infrastruktūros.

Kinijos eksperimentas netoli Šanchajaus gali tapti pavyzdžiu, kaip technologijos persikelia į naujas erdves, šįkart po vandeniu. Jei bandymas pasiteisins, vandenynai gali tapti naujaisiais pasaulio duomenų saugyklų namais.