Dirbtinio intelekto alkis gąsdina mokslininkus: kasdienės užklausos kainuoja milijonus kilovatvalandžių

Kiekvienas užklausimas ne tik naudoja elektrą, bet ir aktyvuoja šaldymo sistemas bei papildomą įrangą, sukeldamas anglies dioksido emisijas ir vandens sunaudojimą.

Prognozuojama, kad sparčiai auganti DI plėtra ženkliai padidins pasaulinį duomenų centrų elektros suvartojimą. Ši tendencija tampa vis rimtesniu iššūkiu visai technologijų ekosistemai.

„Google“ tyrimas atskleidė, kad „Gemini AI“ sunaudoja apie 0,24 vatvalandės vienam užklausimui, tai tarsi vienos sekundės mikrobangų krosnelės darbas. Atrodo mažai? Tačiau jei šį skaičių padauginsime iš milijardų kasdienių užklausų, bendras energijos poreikis tampa milžiniškas.

Kaip pažymi „Google“ vyriausiasis mokslininkas Jeffas Deanas, bendrovė siekė kuo išsamiau įvertinti visus energijos šaltinius. Pasirodo, kad AI varomos skaičiavimo sistemos sudaro tik 58 proc. viso elektros poreikio. 

Likusi dalis pasiskirsto taip: 25 proc. sunaudoja papildoma įranga (atmintis, procesoriai), 10 proc. – nenaudojama, bet nuolat budinti atsarginė technika, o dar 8 proc. skiriama aušinimo sistemoms ir energijos konvertavimui. Kiekvienas užklausimas įjungia visą šį procesų grandinę.

2024 metų gegužę vienas „Gemini“ užklausimas sunaudojo net 33 kartus daugiau energijos nei 2025 metų gegužę ir tai parodė sistemos efektyvumo pagerėjimą. 

Nepaisant to, kiekvienas užklausimas vis dar generuoja apie 0,03 gramo anglies dvideginio ir sunaudoja 0,25 mililitro vandens – maždaug penkias lašas.

Daugiau ir daugiau elektros

Greitas dirbtinio intelekto augimas kelia rimtą energetinį iššūkį. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prognozuoja, kad iki 2030 metų duomenų centrų elektros suvartojimas pasaulyje padvigubės ir viršys 1000 teravatvalandžių, o tai daugiau nei per metus sunaudoja visa Japonija.

IEA teigia, kad apie pusę šio papildomo poreikio padengs atsinaujinantys energijos šaltiniai, o branduolinė energetika įgaus vis svarbesnį vaidmenį.

„Dirbtiniam intelektui skirti duomenų centrai turi veikti be pertraukų – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, visus metus“, – sako Rahul Mewawalla, bendrovės „Mawson Infrastructure Group“, statančios ir prižiūrinčios tokius centrus, vadovas.

„OpenAI“ duomenys kelia antakius

2023 metų pabaigoje „OpenAI“ pranešė, kad jų „ChatGPT“ kasdien sulaukia 1 milijardo pranešimų. Kovo mėnesį pradėjus veikti jų vaizdų generatoriui, naudotojai kasdien sukurdavo apie 78 milijonus paveikslėlių.

MIT „Technology Review“ atlikta analizė rodo, kad vieno 5 sekundžių vaizdo klipo sukūrimas vidutine raiška pareikalauja apie 3,4 milijono džaulių energijos, tiek, kiek reikėtų mikrobangų krosnelei, veikiančiai valandą.

Kokia ateitis mūsų laukia?

Ekspertai prognozuoja, kad netolimoje ateityje dirbtinis intelektas gali pradėti atlikti už mus vis daugiau užduočių be jokios priežiūros. Pokalbiai balsu, personalizuoti AI padėjėjai, veikiantys be žmogaus įsikišimo, visa tai gali tapti kasdienybe. Tačiau kartu tai reikš dar didesnes energetines sąnaudas.

Šiuolaikinė dirbtinio intelekto plėtra reikalauja ne tik naujų technologijų, bet ir sprendimų, kaip padaryti šią pažangą tvaresnę. Kol kas atrodo, kad už patogesnį gyvenimą su AI teks mokėti vis didesnę energijos kainą.