Mikroskopinis QR kodas pateko į rekordų knygą: duomenys gali išlikti šimtus metų

„Guinness World Records“ oficialiai patvirtino šį pasiekimą kaip naują pasaulio rekordą. Pasak tyrėjų, naujasis QR kodas yra 37 % mažesnis už ankstesnį rekordininką, ir tai yra reikšmingas žingsnis tobulinant duomenų saugojimo technologijas.

Šiuolaikinės laikmenos, pavyzdžiui, kietieji diskai, dažnai sugenda po kelių metų eksploatacijos. Tuo tarpu naujasis metodas naudoja plonas keraminių plėvelių sluoksnių struktūras, kurios atlaiko itin didelį slėgį ir aukštą temperatūrą. 

Kodas išpjaunamas keraminiame sluoksnyje fokusuotais jonų pluoštais, o kiekvieno pikselio dydis siekia apie 49 nanometrus – tai dešimt kartų mažiau už matomos šviesos bangos ilgį.

Profesorius Paulis Majerhoferis paaiškino: „Sukūrėme tokio plonumo struktūrą, kad jos neįmanoma pamatyti optiniu mikroskopu.“ Jis priduria, kad atomai paprastai ilgainiui juda ir taip griauna informaciją, tačiau „TU Wien“ tyrėjams pavyko kodą stabilizuoti taip, kad jis būtų daug kartų perskaitomas. Tai reiškia, jog duomenys gali būti saugomi šimtus metų.

Naujosios technologijos duomenų tankis įspūdingas: ant vieno A4 formato lapo galima sutalpinti daugiau nei 2 terabaitus informacijos. Skirtingai nei modernūs serveriai, tokie duomenų nešėjai nereikalauja aušinimo ar elektros energijos, todėl yra draugiški aplinkai.

Kaip pabrėžia Aleksandras Kirnbaueris: „Gyvename informacijos amžiuje, tačiau žinias saugome laikmenose, kurios labai greitai pasensta. Keraminiai nešėjai leidžia tai daryti taip, kaip tai darė senovės civilizacijos, iškalusios žinias akmenyje.“

Tyrėjų komanda planuoja šią technologiją padaryti spartesnę ir pigesnę, o taip pat pereiti nuo paprastų QR kodų prie sudėtingesnių duomenų struktūrų. Tai galėtų sumažinti duomenų centrų anglies dvideginio emisijas ir užtikrinti, kad mūsų skaitmeninė istorija būtų išsaugota be milžiniškų energijos sąnaudų.