Amerikiečiai sukūrė išskirtinį robotą: skraido, važiuoja ir keičia žaidimo taisykles, pamatykite tai patys

Tradiciškai skraidantys robotai ar bepiločiai orlaiviai susiduria su rimtomis kliūtimis, kai tenka nusileisti ant nelygios žemės. Tokiais atvejais dažnai reikalinga tiksli nusileidimo aikštelė arba papildomos mechaninės sistemos, kurios užtikrintų tolesnį judėjimą. 

„ATMO“ sprendžia šią problemą itin išradingai. Šis robotas sugeba dar būdamas ore persijungti į žemės režimą ir nusileisti jau pasiruošęs važiuoti toliau. Nusileidimas vyksta ne stacionariai, o judesyje, kai roboto ratai jau sukasi. Tai leidžia jam iš karto judėti pirmyn ir vengti strigimų ar praradimo inercijos nusileidimo metu.

Svarbiausia „ATMO“ ypatybė yra jo gebėjimas vienu sklandžiu veiksmu pereiti iš skrydžio į važiavimą. Toks perėjimas vyksta dar ore, o tai leidžia išvengti trikdžių ir mechaninių užstrigimų, kurie dažnai pasitaiko senesniuose hibridiniuose modeliuose. 

„ATMO“ turi keturis sraigtus, kurie yra įmontuoti apsauginiuose rėmuose. Kai robotas nusileidžia, šie sraigtai pasisuka žemyn ir tampa ratais. Kiekvieną ratą suka atskiras variklis, todėl robotas yra labai manevringas ir geba prisitaikyti prie sudėtingų paviršių. Kitas svarbus elementas yra išmanusis valdymo algoritmas. Šis algoritmas realiu laiku analizuoja roboto padėtį, oro srautus, žemės poveikį ir net turbulencijas. 

Pagal tai automatiškai reguliuojamas traukos stiprumas ir roboto balansas. Visa sistema yra lengva, kompaktiška ir efektyvi. Robotas sveria vos penkis su puse kilogramo, o jo matmenys siekia apie šešiasdešimt penkis centimetrus ilgio ir šešiolika centimetrų pločio. Visa transformacijos sistema valdoma vienu varikliu, o tai sumažina techninių gedimų riziką ir palengvina priežiūrą.

Realūs bandymai ir įspūdingi rezultatai

„ATMO“ jau buvo išbandytas realiomis sąlygomis. Jis sėkmingai startavo nuo žemės, skrido per kliūtis, nusileido ant šlaito ir nedelsdamas pradėjo važiuoti akmenuota vietove. Visa tai vyko visiškai autonomiškai, be žmogaus įsikišimo. Šis rezultatas rodo, kad sistema veikia ne tik laboratorinėmis sąlygomis, bet ir realiame pasaulyje, kur aplinka dažnai būna nenuspėjama ir sudėtinga.

Tokio roboto pritaikymas gali būti itin platus. Vienas iš svarbiausių sričių, gelbėjimo operacijos. Įvykus nelaimei, „ATMO“ galėtų greitai nusileisti net į labiausiai neprieinamas vietas, o po to pravažiuoti per griuvėsius, nuolaužas ar susprogdintas struktūras. Taip jis galėtų pasiekti žmones ar vietas, kuriose įprasti automobiliai ar net dronai būtų bejėgiai.

Pritaikymas logistikoje ir kosmoso tyrimuose

Kita svarbi sritis, kurioje „ATMO“ gali būti naudingas, yra paskutinės grandies logistika. Pavyzdžiui, pristatant siuntas tankiai apgyvendintose teritorijose ar vietose, kuriose nėra tinkamų nusileidimo aikštelių, šis robotas galėtų skristi iki artimiausio taško, nusileisti net ant nelygaus paviršiaus ir užbaigti maršrutą važiuodamas. Tai eliminuotų daug problemų, su kuriomis šiandien susiduria logistikos įmonės, bandydamos automatizuoti pristatymą.

Dar viena įdomi galimybė, planetų tyrinėjimas. „ATMO“ konstrukcija leidžia skristi per pavojingus plotus, tokius kaip gilios įdubos ar akmenuoti šlaitai, o po to judėti paviršiumi kaip klasikinis marsaeigis. Toks universalumas suteikia daugiau lankstumo ir padidina sėkmingų misijų tikimybę kitose planetose.

„ATMO“ yra daugiau nei tik skraidantis ar važiuojantis robotas. Tai visiškai naujas požiūris į tai, kaip mobilūs įrenginiai gali prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Galimybė transformuotis dar skrendant, sudėtingas bet stabilus valdymas ir universalumas įvairiose situacijose leidžia šį robotą laikyti vienu pažangiausių projektų šiuolaikinėje robotikoje. 

Tobulėjant technologijoms ir didėjant misijų sudėtingumui, tokie sprendimai gali tapti nauju standartu. „ATMO“ ne tik demonstruoja, ką galima pasiekti derinant skrydžio ir važiavimo technologijas, bet ir rodo, kokia ateitis laukia robotų pasaulyje, kai universalumas ir prisitaikymas taps pagrindinėmis savybėmis.