Prisijunkite
Paskelbė
Lukas Snarskis
Paskelbta
Dirbtinis intelektas jau seniai nebėra tik teorinė sąvoka ar ateities pažadas. Nors diskusijos apie DI poveikį darbo rinkai dažnai skendi spėlionėse ir paviršutiniškose prognozėse, vienas naujausių tyrimų siūlo žymiai tikslesnį žvilgsnį.
Skirtingai nei dauguma analizių, naujasis tyrimas rėmėsi ne prielaidomis, o realių žmonių ir dirbtinio intelekto sąveikomis, tūkstančiais konkrečių atvejų, surinktų per devynis mėnesius. Tyrėjai įvertino, kaip naudotojai naudoja DI įrankius, kokių rezultatų pasiekia, ir palygino tai su JAV O*NET.
Tokia analizė leido išskirti profesijas, kuriose dirbtinis intelektas jau dabar atlieka esmines užduotis, ir tas, kuriose dar viską lemia žmogus. Šis tyrimas nėra spėjimas apie tai, kas bus po dešimtmečio. Tai žvilgsnis į šiandieną, kas jau pasikeitė ir kam pokyčiai neišvengiami.
Kur dirbtinis intelektas jau gali pakeisti žmogų?
Didžiausią poveikį dirbtinis intelektas daro tose srityse, kur darbo esmė yra informacijos kūrimas, redagavimas, perdavimas ar bendravimas. Vertėjai žodžiu ir raštu atsidūrė sąrašo viršuje, šių specialistų atliekamos užduotys, tokios kaip tekstų interpretacija ar vertimas, labai panašios į tai, ką geba kalbos modeliai.
Po jų seka rašytojai, redaktoriai, žurnalistai, techniniai tekstų kūrėjai. Ne ką mažiau veikiami ir klientų aptarnavimo atstovai, kelionių agentai ar bilietų pardavėjai.
Jų darbas dažnai apima standartinių klausimų atsakymą, informacijos pateikimą ir bendrą bendravimą, kurį DI jau dabar gana efektyviai sugeba imituoti ar net pakeisti.
Štai profesijos, kurios tyrimo duomenimis, jau dabar stipriai veikiamos DI:
Tai profesijos, kurių pagrindines funkcijas DI geba atlikti pakankamai gerai – galbūt dar ne tobulai, bet jau tiek, kad žmogui tampa alternatyva ar bent pagalbininkas.
Kur žmogaus rankos vis dar nepakeičiamos?
Kitoje spektro pusėje – profesijos, kuriose DI šiuo metu yra bejėgis. Tai darbai, reikalaujantys fizinio kontakto su objektu ar žmogaus kūnu, praktinių įgūdžių, rankų miklumo ar koordinacijos.
Čia dominavo tokios sritys kaip medicina, statybos, gamyba, logistikos priežiūra. Pavyzdžiui, flebotomistai, kas yra kraują imantys medikai, slaugos padėjėjai, balzamavimo specialistai – tai darbai, kuriuose DI negali fiziškai atlikti nieko.
Net jei jis žino, ką reikia daryti – jis negali to įgyvendinti. Taip pat čia atsiduria gamyklų darbininkai, įrangos operatoriai ar net indų plovėjai, nes jų darbas nėra apie kalbą, o apie veiksmą.
Mažiausiai DI paveikiamos profesijos šiandien:
Svarbu suvokti, kad mažas DI pritaikomumas šiandien dar nereiškia, kad šios sritys liks nepaliestos amžinai. Ateityje robotikos ir dirbtinio intelekto junginiai gali žengti į šias zonas. Tačiau kol kas tai paskutinė tvirtovė, kur žmogaus fizinis buvimas dar nepakeičiamas.
Žmogus ir dirbtinis intelektas nėra priešininkai
Tyrimo išvados nepateikia grėsmingų antraščių, kad DI viską užvaldys. Greičiau priešingai. Parodoma, kur jis gali padėti, o kur be žmogaus nė iš vietos.
Svarbiausia žinia čia tokia, kad jei tavo darbas pagrįstas kalba, rašymu, informacijos valdymu – greičiausiai DI jau dabar gali tapti tavo partneriu. Ne konkurentu, o įrankiu.
Tiems, kurių darbas yra praktinis, kol kas nerimauti nereikia. Bet stebėti pokyčius yra paprasčiausiai būtina. Net jei dirbtinis intelektas šiuo metu nedaro jokios įtakos tavo profesijai, tai nereiškia, kad per penkerius metus situacija liks tokia pati.
Lukas Snarskis
Projekto vadovas
Bilis.lt portalo įkūrėjas ir vadovas. Apie technologijas rašau jau daugiau nei dešimt metų, o taip pat stebiu pasaulio aktualijas. Rašymas yra mano didžiausias pomėgis, kurį prieš penkerius metus pavyko paversti ir pragyvenimo šaltiniu.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.