Dirbtinis intelektas kalbas perpranta geriau nei žmogus? Mokslininkų tyrimas nustebino net ir visko mačiusius

Ar kada susimąstėte, kas nutiktų, jei dirbtinis intelektas ne tik imituotų kalbos supratimą, bet iš tiesų pradėtų suvokti jos gilumą? Įsivaizduokite, kad AI modelis, su kuriuo bendraujate, gali manipuliuoti kalba taip pat laisvai kaip žmogus, o kartais net išradingiau. Pasirodo, tai jau vyksta.

Paprastas, bet sudėtingas pavyzdys yra rekursija. Tai kalbinis reiškinys, kai vienas sakinys slypi kitame. Tai tarsi įdėta „matrioška“, kurios kiekviename lygmenyje slypi dar gilesnis struktūrinis elementas. Rekursija pasireiškia ne tik kalboje, bet ir matematikoje, vizualiniuose menuose, net fotografijoje, kai veidrodžiai sukuria begalinius atspindžius. Kalbinėje erdvėje tai gali būti frazė „jis buvo sūnaus sūnaus sūnus“ ir šis modelis gali tęstis neribotai, vis tiek išlaikydamas loginę prasmę.

Ar dirbtinis intelektas tai supranta ne tik kaip seką žodžių, bet kaip prasminę struktūrą?

AI gebėjimai tampa panašūs į žmogaus

Berklio universiteto mokslininkas Gašper Beguš nusprendė tai ištirti praktiškai. Jis su kolegomis testavo, ar AI modeliai geba ne tik kurti tekstus, bet ir analizuoti sudėtingus jų elementus. Į testų rinkinį buvo įtrauktos daugiaprasmės struktūros, fonologiniai dėsningumai bei rekursijos pavyzdžiai.

Vienas iš OpenAI sukurtų modelių, pavadinimu o1, pasirodė kur kas pranašesnis už senesnes versijas. Nors ankstesni modeliai vidutiniškai pasiekdavo tik šiek tiek daugiau nei trečdalį galimo rezultato, o1 beveik pasiekė maksimalų taškų skaičių. Šis modelis ne tik atpažino sudėtingas gramatines konstrukcijas, bet ir sugebėjo jas tinkamai interpretuoti.

Dirbtiniai kalbos dėsningumai yra visai ne kliūtis

Tyrimo metu buvo naudojami ir dirbtiniai, iki tol modeliams nežinomi kalbos kodai. o1 sugebėjo išmokti fonologinių taisyklių 19 iš 30 atvejų. Tai įspūdinga, nes tai prilygsta žmogaus vaikystėje vykstančiam kalbos mokymosi procesui. AI, kaip ir vaikas, neturėdamas išankstinių taisyklių, gebėjo suvokti struktūrą iš pavyzdžių.

Šis gebėjimas turi milžinišką potencialą tiek švietime, tiek vertimo, turinio kūrimo ar net socialinių paslaugų srityse.

Tačiau išlieka vienas neatsakytas klausimas

Dirbtinis intelektas tobulėja greičiau nei daugelis tikėjosi. Ar jis gebės suvokti daugiau nei kelis rekursijos sluoksnius? Tris? Penkis? O gal net keliasdešimt? Kiekvienas naujas technologinis žingsnis atveria dar platesnes galimybes. Tačiau kartu atsiranda ir poreikis kelti etinius bei saugumo klausimus.

Šiandien AI geba atlikti kai kuriuos darbus geriau nei žmogus. Tačiau jam vis dar trūksta svarbaus komponento - sąmoningo motyvų supratimo. Dirbtinis intelektas kol kas negali iki galo suvokti, kodėl žmonės elgiasi vienaip ar kitaip. Jis gali apdoroti informaciją, tačiau neturi žmogiškos intuicijos ar emocinio konteksto suvokimo.

Kalbos ribos tarp žmogaus ir mašinos nyksta

Nors daugeliui atrodo, kad dirbtinis intelektas tebėra mechaniškas ir ribotas, realybė rodo ką kita. Gebėjimas suprasti kalbos struktūrą, kuri reikalauja gilios analizės, yra didelis žingsnis į priekį. Ir šis žingsnis tik pradžia. Kiekvienais metais AI gebėjimai tampa vis labiau artimi žmogui. Tačiau svarbiausias klausimas lieka: ar mums tikrai reikia, kad mašina suprastų mus visiškai? O gal pakanka, kad ji suprastų tik tiek, kiek reikalinga mūsų užduotims atlikti?